Istorija

Exploring Heritage of the Modern Movement: Memory, Perception, Eye-Tracking and Adaptive Re-Use

Huriye Armağan Doğan

This monograph presents an attempt to address the role of cultural memory in the formation of the language of architecture which is reflected on the façades of buildings. Understanding and identifying the characteristics of the architectural language affecting the evaluation of architectural objects as cultural heritage can help to measure the invisible social context, and it can also facilitate the adaptive re-use processes. The work additionally employs new discursive frames and research methods which effectively produce both theoretical discussions and potential practical applications. For analysing the built heritage of the Modern Movement, the cities of Ankara (Turkey) and Kaunas (Lithuania) were selected. The reason for selecting the two cities is related to the fact that, even though they went through a similar process around the same period, they represent different cultural and environmental backgrounds. Furthermore, even though they both chose to use the Modern Movement as the primary architectural language in the city construction and development, they produced different expressions.

Kauno technologijos universiteto istorijos kelias

Audronė Veilentienė

XX a. Lietuvos valstybei likimas lėmė du kartus atgimti. Pažvelgus į Kauno technologijos universiteto istoriją, galima pamatyti, kad ir Universitetas ne kartą buvo priverstas keistis. Pokyčius lėmė ne tik pasaulio mokslo ir technikos pažanga, bet ir istorijos bei politikos verpetai, karai ir okupacijos. Monografijoje nagrinėjama Universiteto istorija – nuo ištakų iki šių dienų. Knygos autorė analizuoja Lietuvos aukštojo mokslo raidą ir ypatumus Kaune pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu, Universiteto veiklą sudėtingu sovietų ir nacių okupacijų laikotarpiu, tuometinio Kauno politechnikos instituto raidą, universitetinio statuso atgavimą ir Universiteto raidos tendencijas laisvoje Lietuvoje. Vieno didžiausių universitetų Lietuvoje – Kauno technologijos universiteto istorija menkai žinoma. Todėl monografija bus ypač aktuali tyrinėjantiems Lietuvos mokslo bei švietimo istoriją, padės atkurti istorinį teisingumą ir atgaivinti istorinę atmintį.

Mūsų Alma Mater – 100 metų. KTU raida 1950–2010 m.

Kęstutis Kriščiūnas

Lietuvos universiteto, davusio pradžią ne vienai aukštajai mokyklai, 100-mečio jubiliejus yra svarbus įvykis visos Lietuvos akademinei visuomenei ir valstybei. Jis vertas visapusiškos analizės, įvairių raidos tarpsnių ir virsmų vertinimo, nes Universiteto nueitas kelias yra vertingas duomenų ir įžvalgų šaltinis, padedantis formuoti ateities gaires. Tai ne tik proginis leidinys, bet atviras bei išsamus Universiteto raidos ir pertvarkų metraštis visuomeninių ir socialinių lūžių laikotarpiu. Knygos autorius – daugelio reikšmingų įvykių liudininkas ir aktyvus dalyvis, žinomas akademiniame pasaulyje profesorius, habilituotas mokslų daktaras, parengęs įvairaus žanro leidinių, mokslo straipsnių, studijų, monografijų, dvi kadencijas vadovavęs KTU, dalyvavęs įvairių universitetų Tarybose, Senatuose, trijų universitetų garbės daktaras. Šis leidinys – daugiaplanis, todėl vertingas daugeliu požiūriu, pirmiausia istorijai, Universiteto raidai ir ateičiai, aukštojo mokslo valdymui apmąstyti, svarbiam permainų laikotarpiui prisiminti ir iš ten pasisemti patirties būsimiems iššūkiams, kurių šiuolaikiniame pasaulyje randasi vis daugiau. Autorius pateikia visapusišką Universiteto gyvenimo paveikslą: daugiausia dėmesio skiria 1950–2010 m. laikotarpiui su visomis jo detalėmis – nuo svarstymų apie Universiteto misiją ir ateitį, struktūrinių pertvarkų iki statistinių duomenų, ūkio valdymo detalių, atskleidžia šio sudėtingo ir besikeičiančio organizmo funkcionavimą, raidos problemas, džiaugiasi pasiekimais žvelgdamas su meile ir rūpesčiu į visą Alma Mater istoriją ir visus joje dirbusius ir dirbančius žmones. Taip knygoje išryškėja pagrindiniai ją išskiriantys akcentai – Universiteto transformacija iš sovietinio į modernų europietišką. Knyga bus įdomi ir reikalinga bendruomenei, susijusiai su akademine veikla. Autorius knygą dedikuoja ir plačiajai visuomenei, kadangi Universiteto raida pateikiama kartu su plačiu šalies socialiniu ir politiniu bei tarptautiniu nuolatos besikeičiančiu kontekstu. Įdomi ir prasminga knygos savybė ta, kad skaitytojui paliekama laisvė interpretuoti Universiteto raidos atitiktį besikeičiančiam kontekstui savarankiškai. Ši knyga tarsi atveria tas kryptis, kuriomis reikėtų gilintis siekiant suprasti, kaip veikia universitetai, kaip jiems galima padėti ir kaip dėl to gerėtų šalies gyventojų kultūrinis ir socialinis gyvenimas, stiprėtų valstybė.

Paveldas kaip konfliktas: metodologinės Lietuvos XX a. architektūrinio palikimo vertinimo prielaidos

Vaidas Petrulis

Nepaisant esminio architektūros paveldo tikslo – puoselėti vietovės tapatumą, viešosios diskusijos apie istorinių artefaktų įprasminimą bei reikšmę šiuolaikiniame pasaulyje neretai atsiskleidžia kaip socialinės įtampos laukas. Pasitelkus XX a. architektūrinio palikimo pavyzdį, monografijoje siekiama aptarti pamatines šio reiškinio priežastis, apibrėžiant paveldosaugos disciplinoje apčiuopiamų konfliktų socialines, kultūrines ir ekonomines ištakas. Siekiant įveikti šiuos disonansus, knygoje siūloma atsisakyti priešpriešos tarp seno ir naujo, ideologiškai priimtino ir ne, į istorinę aplinką žvelgti kaip į gyvą, nuolatos kintantį urbanistinį audinį. Tekste teigiama, kad vertė atskleidžiama ne tik išsaugant konkretaus artefakto fizinių savybių autentiškumą, bet ir aktyviai puoselėjant vietos charakterį, perkeliant kultūrinę nuorodą į šiandienos kontekstą. Knygoje siekiama kvestionuoti paveldo kaip neatsinaujinančio resurso sampratą ir teigiama, kad svarbiausia vertės prielaida yra ne fizinis artefaktas, o kultūriškai įprasmintas evoliucijos procesas.

Priešistorinė Marvelės bendruomenė: kultūrinės ir socialinės raidos aspektai

Mindaugas Bertašius

Kiekvieno mūsų savastis paremta kelių kartų patirtimi ir atmintimi. Kiekviena karta savaip ją praturtina. Bet jokia atmintis nesiekia to, kas slypi žemės kultūriniame sluoksnyje. Tai, kokias tolimų protėvių gyvenimo nuotrupas slėpė archeologiniai radiniai, šioje knygoje stengiamasi suvokti ir perteikti. Autoriaus manymu, Lietuvoje archeologija daugiau suvokiama kaip materialioji kultūra, nors tai kartu ir įvairiapusė medžiaga žmogaus mintims ir siekiams perteikti. Knygoje siūloma autoriaus vaizduotės kuriama rekonstrukcija, paremta daugiamečių priešistorinio Marvelės kapinyno tyrimų medžiaga, sudėtingais kapų tyrimais ir daugybės radinių vertinimu.

Matematikas Jonas Matulionis. Gyvenimo stotys

Juozas Stražnickas

Leidinyje „Matematikas Jonas Matulionis. Gyvenimo stotys“ pateikta įtaigi matematiko Jono Matulionio gyvenimo ir veiklos panorama su jam būdingomis spalvomis ir atspalviais ne tik istorinių įvykių, mokslo ir švietimo raidos, bet ir asmeninių poelgių ir jausmų kontekste. Mokslininkas stengėsi atskleisti, kad matematika – ne mechaniškai atliekami mintinai išmokti aritmetiniai veiksmai, o filosofinė sistema, kur po kiekvieno veiksmo eina atoveiksmis ir slypi gilesnė prasmė. Prasminga, kad ji išleista artėjant Lietuvos valstybės, kurios idealus ir vertybes puoselėjo šis lietuvininkas, atkūrimo šimtmečiui.