FIZIKINĖ NEORGANINĖ CHEMIJA
TURINYS
ĮVADAS
1. Medžiagų būsenos
1.1. Fizinės būsenos
1.1.1. Dujos
1.1.1.2. Realiosios dujos
1.1.1.3. Virškrizinė būsena
1.1.1.4. Krizinė opalescensija
1.1.1.5. Plazma
1.1.2. Skysčiai
1.1.2.1. Skysčių struktūra
1.1.2.2. Skysčių tankis
1.1.2.3. Paviršiaus įtemptis
1.1.2.4. Skysčių klampa
1.1.2.5. Sočiųjų garų slėgis
1.1.2.6. Garavimo šiluma
1.1.2.7. Viskoelastinė būsena
1.1.2.8. Skystieji kristalai
1.1.2.9. Supertakumas
1.1.2.10. Bose – Einsteino kondensatas
1.1.3. Kietoji fazė
1.1.3.1. Kristalinė būsena
1.1.3.2. Stikliškoji būsena
1.1.3.3. Elastiškoji būsena
1.1.3.4. Superplastiškoji būsena
1.1.3.5. Keramika
1.2 Magnetinės būsenos
1.2.1. Magnetinės savybės
1.2.2. Magnetikai
1.2.3. Medžiagos magnetiniame lauke
1.2.4. Magnetinių medžiagų pavyzdžiai
1.2.4.1. Metalai ir lydiniai
1.2.4.2. Neodimio magnetai
1.2.4.3. Pereinamųjų metalų oksidai
1.2.4.4. Špineliai
1.2.4.5. Granatai
1.2.5. Superlaidininkų magnetinės savybės
1.2.6. Feromagnetikų ir feritų praktinis taikymas
1.2.7. Magnetovaržinės medžiagos
1.3. Elektrostatinės ir elektrokinetinės būsenos
1.3.1. Laidumo juostos
1.3.2. Metalai
1.3.2.1. Metalų Fermi energija
1.3.2.2. Metalų valentinių juostų struktūra
1.3.2.3. Metalų elektrinis laidumas
1.3.3. Superlaidininkai
1.3.4. Puslaidininkiai
1.3.4.1. Puslaidininkių juostinė struktūra
1.3.4.2. Puslaidininkinės medžiagos
1.3.4.3. Laisvieji krūvininkai puslaidininkiuose
1.3.4.4. Grynojo puslaidininkio Fermi lygmuo
1.3.4.5. Priemaišinių puslaidininkių tipai
1.3.4.6. Laidumo elektronų ir skylių koncentracija priemaišiniuose puslaidininkiuose
1.3.4.7. Priemaišinių puslaidininkių Fermi lygmuo
1.3.4.8. Elektronų koncentracijos temperatūrinė priklausomybė
1.3.4.9. Fermi kvazilygmenys
1.3.4.10. Puslaidininkių elektrinis laidumas
1.3.5. Pusmetaliai
1.3.6. Dielektrikai
1.3.7. Feroelektrikai
1.3.8. Antiferoelektrikai
1.3.9. Ferielektrikai
1.4. Optinės būsenos
1.4.1. Skaidrumas ir opališkumas
1.4.2. Šviesos spindulių refrakcija
1.4.3. Dichroizmas
1.4.4. Optinis aktyvumas
1.4.5. Netiesinė optika
1.4.6. Kvantiniai taškai
2. Termodinaminės funkcijos ir jų išvestinės
2.1. Termodinaminės funkcijos ir jų išvestinės
2.1.1. Termodinamikos objektas
2.1.2. Pagrindinės termodinamikos sąvokos
2.1.2.1. Termodinaminė sistema
2.1.2.2. Atvira ir izoliuota termodinaminė sistema
2.1.2.3. Komponentai, nepriklausomi komponentai
2.1.2.4. Sistemos būsena
2.1.2.5. Termodinaminiai parametrai
2.1.2.6. Termodinaminis procesas
2.1.2.7. Būsenos funkcijos
2.1.2.8. Cikliniai procesai
2.1.2.9. Fazė ir paviršius
2.1.2.10. Homogeninės ir heterogeninės sistemos
2.1.3. Vidinė energija
2.1.4. Darbas
2.1.5. Nulinis termodinamikos dėsnis
2.1.6. Pirmasis termodinamikos dėsnis
2.1.6.1. Izochorinis procesas
2.1.6.2. Izobarinis procesas
2.1.6.3. Šiluma
2.1.6.4. Termocheminiai matavimai
2.1.7. Entalpija
2.1.8. Hesso dėsnis
2.1.9. Antrasis termodinamikos dėsnis
2.1.10. Entropija
2.1.11. Statistinė entropija
2.1.12. Termodinaminiai potencialai, jų tarpusavio ryšys
2.1.13. Laisvoji energija ir pusiausvyros konstanta
2.2. Šiluminė talpa
2.2.1. Molinė šiluminė talpa
2.2.2. Izochorinio ir izobarionio proceso šiluminės talpos
2.2.3. Kirchhoffo dėsnis
2.2.4. Kietųjų kūnų šiluminė talpa
2.3. Cheminė pusiausvyra
2.3.1. Pusiausvyros konstanta
2.3.2. Pusiausvyros konstantos ryšys su kitomis termodinaminės būsenos funkcijomis
2.4. Termodinaminių funkcijų išvestinės
2.4.1. Daugiakomponentės sistemos
2.4.2. Fundamentaliosios Gibbso lygtys
2.4.3. Cheminis potencialas
2.4.4. Gibbso – Helmholzo lygtis
3. Fazinės diagramos
3.1. Fazinių diagramų sudarymo principai
3.1.1. Gibbso fazių taisyklė ir jos išvedimas
3.1.1.1. Fazių skaičius sistemoje
3.1.1.2. Kristalografinio poslinkio plokštumos
3.1.1.3. Komponentų skaičius sistemoje
3.1.1.4. Laisvės laipsnių skaičius
3.1.2. Pusiausvyra ir fazinės diagramos
3.1.3. Termodinaminių parametrų ir būsenos diagramų sąsaja
3.2. Monokomponentės sistemos
3.2.1. Clausius – Clapeyrono lygtis
3.2.2. Troutono taisyklė
3.2.3. Kistiakowski lygtis
3.2.4. Faziniai virsmai
3.2.5. Termodinaminė fazinių virsmų klasifikacija
3.2.5.1. Pirmos rūšies faziniai virsmai
3.2.5.2. Antros rūšies faziniai virsmai
3.2.6. Vandens fazinės būsenos diagrama
3.3. Dikomponentės sistemos
3.3.1. Daugiakomponenčių sistemų savybės
3.3.1.1. Raoulto dėsnis
3.3.1.2. Ebulioskopija ir krioskopija
3.3.1.3. Nemaišių skysčių distiliacija
3.3.1.4. Osmosas
3.3.1.5. Ekstrakcija
3.3.1.6. Parcialiniai moliniai dydžiai
3.3.2. Eutektikinio tipo diagramos
3.3.3. Sverto taisyklė
3.3.4. Eutektikinės reakcijos
3.3.5. Fazinės diagramos, susidarant cheminiams junginiams
3.3.6. Binarinės sistemos su nemaišiais skysčiais
3.3.7. Fazinės diagramos, susidarant kietiesiems tirpalams
3.3.8. Virsmai kietoje fazėje
3.3.9. Fe – C fazinės būsenos diagrama
3.3.10. Plieno savybės
3.4. Trikomponentės sistemos
3.4.1. Trikomponenčių sistemų diagram sudarymo principai
3.4.2. Eutektikinės sistemos, nesudarančios junginių
3.4.3. Sistemos, sudarančios binarius junginius
3.4.4. Subsolidusinės pusiausvyros
3.4.5. Sistemos, sudarančios kietuosius tirpalus
NAUDOTOS IR REKOMENDUOJAMOS LITERATŪROS SĄRAŠAS