Viso knygų: 905
el. paštaskodas
SPEKTRINĖ ANALIZĖ
TURINYS
Pratarmė
1. ELEKTROMAGNETINĖ SPINDULIUOTĖ
1.1. Bangos ilgio, dažnio, bangų skaičiaus ir energijos vienetai
1.2. Spinduliuotės sąveika su atomais ir molekulėmis
2. SPEKTROSKOPIJOS METODŲ KLASIFIKACIJA
3. MOLEKULINĖS FORMULĖS IR KĄ IŠ JŲ GALIMA SUŽINOTI
3.1. Nesotumo laipsnis
3.2. Trylikos taisyklė
3.3. Struktūrinių molekulės elementų susijungimas molekulėje
4. SPEKTROSKOPIJOS METODŲ JAUTRUMAS
5. SPEKTROSKOPIJOS PRAKTINIAI ASPEKTAI
6. MASIŲ SPEKTROMETRIJA
6.1. Izotopai ir jų panaudojimas analizei
6.2. Molekulinio jono identifikavimas
6.3. Bendros masių spektro interpretavimo procedūros
6.4. Užduočių sprendimai
7. INFRARAUDONOSIOS SRITIES MOLEKULINĖ ABSORBCINĖ SPEKTROSKOPIJA (IR SPEKTROSKOPIJA)
7.1. Infraraudonosios spinduliuotės sugertis
7.2. Ryšių savybės ir absorbcijos pobūdis
7.3. Infraraudonojo spektro spektrometras
7.3.1. Dispersiniai IR spektrometrai
7.3.2. Furje transformacijos (FT) spektrometrai
7.4. Bandinių paruošimas IR spektroskopijai
7.5. Ko ieškoti, analizuojant IR spektrus
7.6. Sąsajos (koreliacinės) diagramos ir lentelės
7.7. Kaip analizuoti IR spektrą?
8. MAGNETINIO BRANDUOLIŲ REZONANSO (MBR) SPEKTROMETRIJA
8.1. Larmoro lygtis ir magnetinis branduolių rezonansas
8.2. Branduolių relaksacija
8.3. MBR spektro gavimas
8.4. Nesilpstančiosios bangos MBR spektroskopija
8.5. Furje (Fourier) transformacijos (FT) MBR spektroskopija
8.6. 1H MBR spektroskopija
8.6.1. Cheminis poslinkis 1H MBR spektroskopijoje
8.6.2. Tirpikliai, naudojami MBR spektroskopijai
8.6.3. Tirpiklių sukeliamas cheminis poslinkis
8.6.4. Labilieji ir pakeičiami protonai
8.6.5. Sukinio–sukinio sąveika 1H MBR spektroskopijoje
8.6.6. Signalo multipletumas ir n + 1 taisyklė
8.6.7. 1H MBR spektrų analizė
8.6.8. Pirmosios eilės spektrų analizės taisyklės
8.7. 13C MBR spektroskopija
8.7.1. Sąveika ir atskyrimas 13C MBR spektruose
8.7.2. 13C signalo multipletumo nustatymas, naudojant DEPT
8.7.3. Ekranavimas ir būdingieji cheminiai poslinkiai 13C MBR spektruose
8.7.4. Branduolių Overhauzerio efektas (NOE)
8.8. Dvimatė (2D) MBR spektroskopija
8.8. Kitų branduolių MBR spektrai
9. MAGNETINIO REZONANSO VAIZDINIMAS IN VIVO
9.1. Relaksacija
9.1.1. T1: išilginė relaksacija
9.1.2. T2/T2*: skersinė relaksacija
9.2. Vaizdo kontrastas
9.2.1. Kartojimo trukmė (TR) ir T1 įtaka
9.2.2. Aido trukmė (TE) ir T2 įtaka
9.2.3. Prisotinimas ir trumpa kartojimo trukmė
9.2.4. Apvertimo kampas
9.2.5. Įmagnetinimo perdavimas
9.3. Sluoksnio parinkimas ir erdvinio vaizdo kodavimas
9.4. Veiksniai, turintys įtakos signalo–triukšmo santykiui
9.4.1. Pikselis, vokselis, matrica
9.4.2. Sluoksnio storis ir imtuvo juostos plotis
9.4.3. Regos laukas ir matrica
9.4.4. Sužadinimų skaičius
9.4.5. Vaizdinimo parametrai
9.4.6. Magnetinio lauko stipris
9.4.7. Ritės
9.5. MRV sistema (magnetinio rezonanso skaitytuvas)
9.5.1. Magnetas
9.5.2. Gradiento sistema
9.5.3. Radijo dažninė sistema
9.5.4. Kompiuterinė sistema
9.6. Pagrindinės impulso sekos
9.6.1. Sukininio aido (SE) sekos
9.6.2. „Juodojo kraujo“ efektas
9.6.3. Apvertimo atgavimo sekos
9.6.4. STIR sekos
9.6.5. FLAIR sekos
9.6.6. Gradiento aido (GRE) sekos
10. RENTGENO SPINDULIUOTĖS SPEKTRINĖ ANALIZĖ
10.1. Kristalų geometrija
10.2. Rentgeno spinduliuotė
10.2.1. Rentgeno spinduliuotės susidarymas ir savybės
10.2.2. Rentgeno spinduliuotės spektras ir būdingosios linijos
10.2.3. Rentgeno spinduliuotės sąveika su medžiagomis
10.2.4. Absorbcija ir fluorescencija
10.2.5. Rentgeno spindulių difrakcija
10.3. Brego dėsnis
10.4. Difraktogramos
10.5. Difrakcijos spektrai, gaunami matricos detektoriumi
10.6. Erdvinė detektorių skyra ir skyros svarba medžiagos struktūros nustatymui
10.7. Rentgeno spinduliuotės difrakcijos sistema
10.8. Makromolekulių struktūros analizė
10.8.1. DNR rentgeno spinduliuotės difrakcinė analizė
11. KOMPLEKSINIŲ SPEKTRINIŲ UŽDAVINIŲ SPRENDIMAS
11.1. Kompleksinių spektrinių uždavinių sprendimo galima eiga
11.2. Kompleksinių spektrinių uždavinių sprendimo pavyzdžiai
Literatūra

Knyga neprieinama