Viso knygų: 940
el. paštaskodas
NEORGANINĖS CHEMIJOS RINKTINIAI SKYRIAI
TURINYS
Įvadas
1. Metodinės priemonės paskirtis
2. Suteikiamos žinios ir gebėjimai
3. Trumpa anotacija
4. Mokymo dalyko apimtis
1. Šiuolaikinės neorganinės chemijos objektas. Kompleksinių junginių klasifikacijos principai
1.1. Silikatai
1.2. Šiuolaikinės neorganinės chemijos objektai
1.2.1. Metalų oksidinės ir neoksidinės keraminės medžiagos
1.3. Moderniosios neorganinės funkcinės medžiagos
1.3.1. Aukštatemperatūriai superlaidininkai
1.3.2. Optinės ir struktūrinės medžiagos
1.3.3. Kultūros vertybių konservavimo zolių-gelių metodu galimybių tyrimas
1.4. Kompleksinių junginių chemija
1.4.1. Įvadas į kompleksinių junginių chemiją
1.4.1.1. Kovalentinių ryšių teorija
1.4.1.2. Ligandų lauko (kristalinio lauko) teorija
1.5. Kompleksinių junginių klasifikavimas
1.5.1. Kompleksinių junginių klasifikavimas pagal jų priklausymą tam tikrai junginių klasei
1.5.2. Kompleksinių junginių klasifikavimas pagal ligandų prigimtį
1.5.3. Kompleksinių junginių klasifikavimas pagal kompleksinio junginio vidinę sandarą
1.5.4. Kompleksinių junginių klasifikavimas pagal koordinacinį skaičių (KS)
1.5.5. Kompleksinių junginių klasifikavimas pagal ligandų donorinių atomų tipą
2. Kompleksinių junginių izomerijos rūšys. Kompleksinių junginių erdvinės struktūros
2.1. Geometrinė izomerija
2.2. Optinė izomerija
2.3. Jonizacinė izomerija
2.4. Ryšio izomerija
2.5. Koordinacinė izomerija
3. Kompleksinių junginių tipai. Chelatiniai kompleksiniai junginiai
4. Daugiabranduoliai kompleksiniai junginiai. π- Kompleksai
4.1. Dibranduoliai klasteriai
4.2. Tribranduoliai klasteriai
4.3. Tetrabranduoliai klasteriai
4.4. Heksabranduoliai klasteriai
4.5. Kiti klasteriai
4.6. π-Kompleksai
4.6.1. Junginiai su delokalizuotomis karbociklinėmis grupėmis (metalocenai)
4.6.2. Kompleksai su alkenais
5. Kompleksų susidarymo tirpaluose pusiausvyra. Fizikocheminių formų molinių dalių skaičiavimo meto
6. Kompleksinių junginių reaktingumas
6.1. Pakaitų reakcijos oktaedriniuose kompleksuose
6.2. Pakaitų reakcijos kvadratiniuose kompleksuose
6.3. Reakcijos vykstant elektronų pernašai
7. Kompleksinių junginių panaudojimas medicinoje
7.1. Magnetinio rezonanso diagnostikos kontrastiniai reagentai
7.2. Radiofarmaciniai reagentai
7.3. Antiinfekciniai reagentai
7.4. Širdies indų sistemą veikiantys reagentai
7.5. Insulino pakaitalai
7.6. Fotodinaminės terapijos reagentai
7.7. Priešvėžiniai reagentai
7.8. Aukso antiartritiniai vaistai
7.9. Bismuto priešopiniai vaistai
8. Zolių-gelių procesas įvairių mokslinių sričių kontekste. Hidrolizės ir kondensacijos procesai per
8.1. Zolių-gelių proceso teorija
8.1.1. Pereinamųjų metalų neorganinių druskų hidrolizės ir kondensacijos reakcijos vandeniniuose tir
9. Anijonų vaidmuo pereinamųjų metalų hidrolizės ir kondensacijos procesuose
9.1. Joninė disociacija
9.2. Hidrolizė
9.2.1. Vandeninių Cl- and ClO4- tirpalų atvejis
9.2.2. Vandeninio NO3- tirpalo atvejis
9.2.3. Vandeninio SO42- tirpalo atvejis
10. Pereinamųjų metalų zolių-gelių proceso tyrimas įvairiais metodais
10.1. Zolių-gelių proceso y-ba-cu-o acetatinėje-tartratinėje sistemoje netiesioginis tyrimas
10.1.1. Tyrimo metodai
11. Pereinamųjų metalų alkoholiatų hidrolizės ir kondensacijos reakcijos. Pereinamųjų metalų alkohol
11.1. Pereinamųjų metalų alkoholiatų cheminis modifikavimas
11.1.1. Modifikavimas alkoholiais
11.1.2. Modifikavimas chloridais
11.1.3. Modifikavimas acto rūgštimi
11.1.4. Modifikavimas chelatiniais ligandais
12. Hidrolizės ir kondensacijos reakcijos aliuminio neorganinių druskų ir alkoholiatų tirpaluose
13. Legiruotų aliuminio oksidų ir aliuminatų sintezė zolių-gelių metodais
13.1. LEGIRUOTŲ ALIUMINIO OKSIDŲ IR ALIUMINATŲ SINTEZĖ. MANGANU LEGIRUOTO Al2O3 SINTEZĖ ZOLIŲ-GELIŲ
13.2. METALAIS LEGIRUOTO Al2O3 SINTEZĖ MODIFIKUOTU ZOLIŲ-GELIŲ METODU
13.3. Y3Al5O12 SINTEZĖ MODIFIKUOTU CHEMINIU METODU
14. Kvantiniai taškai. Nanodalelių savybės. Nanomedžiagų sintezės ir apibūdinimo metodai
14.1. Nanomedžiagos
14.1.1. Tridimensinės sistemos (kietieji kūnai)
14.1.2. Didimensinė sistema
14.1.3. Viendimensinės sistemos (nanovielos, nanostrypai, nanovamzdeliai, nanosiūlai)
14.1.4. Bedimensinės sistemos (kvantiniai taškai, nanodalelės)
15. Bedimensinių, viendimensinių ir didimensinių nanodarinių teorija ir sintezės metodologiniai prin
15.1. Energijos plotis
15.2. Mažų dalelių lydymosi taškas
15.3. Mažų dalelių tirpumas
15.4. Kvantinių taškų įvairovė
15.4.1. Litografiškai gaunami kvantiniai taškai
15.4.2. Epitaksiškai savitvarkiai kvantiniai taškai
15.4.3. Koloidiniai kvantiniai taškai
15.4.4. Nanodalelių sintezės metodai
15.4.4.1. Mechaninis smulkinimas
15.4.4.2. Kontroliuojama kristalizacija
15.4.4.3. Sintezė ribotose erdvėse
15.4.4.4. Metalų junginių redukcija
15.4.4.5. Metalų kompleksų skaidymas
15.4.4.6. Zolių-gelių procesas: zolio dalelių agregacija
15.4.5. Kvantinių taškų optinės savybės
15.4.5.1. Absorbcijos ir emisijos spektrai
15.4.6. Metalų nanodalelių optinės savybės
15.4.7. Metalų nanodalelių elektrinės savybės
15.4.8. Faziniai virsmai
15.4.9. Tam tikri taikymai
15.4.10. Nanostrypai ir nanovielos
15.4.10.1. Nanovielų sintezė: templatai (šablonai)
15.4.10.2. Nanovielų sintezė: blok-kopolimerų templatai
15.4.10.3. Nanovielų sintezė: sintezė garai-skystis-kieta būsena
15.4.10.4. Nanovielų sintezė: Si auginimas padedant oksidui
15.4.11. Anglies nanovamzdeliai
15.4.11.1. Anglies nanovamzdelių sintezė
15.4.11.2. Anglies nanovamzdelių gryninimas
15.4.11.3. Anglies nanovamzdelių defektai
15.4.11.4. Anglies nanovamzdelių modifikavimas
15.5. Bedimensinių nanostruktūrų ir nanomedžiagų sintezė
15.5.1. Granato kristalinės struktūros junginiai: sintezė zolių-gelių metodu ir kai kurios savybės
15.5.1.1. Lantanoidais legiruoto itrio aliuminio granato (Ln-Y3Al5O12, YAG) sintezė zolių-gelių meto
15.5.1.2. Nano-magnetito susidarymas
15.6. Viendimensinių nanostruktūrų ir nanomedžiagų sintezė
15.7. Plonų bei storų sluoksnių formavimas ant įvairių paviršių
16. Puslaidininkinės nanodalelės (II-VI, III-V nanokristalai). Metalų nanodalelių sintezė ir apibūd
16.1. II-VI nanodalelių sintezė ir apibūdinimas
16.1.1. „TOP/TOPO“ sintezė
16.1.2. Pagrindo-sluoksnio nanokristalai
16.2. III-V puslaidininkinių nanodalelių sintezė ir charakterizavimas
16.2.1. Sintezės strategija
16.3. Metalų nanodalelių sintezė
16.3.1. Sintezės metodai koloidiniams pereinamiesiems metalams gauti
16.3.1.1. Druskų redukcija
16.3.1.2. Termolizė
16.4. Magnetinių nanodalelių sintezė ir apibūdinimas
16.4.1. Magnetinių nanodalelių metaloorganinė sintezė
16.4.2. CoPt3 magnetinio lydinio nanokristalų sintezė
16.4.3. Kitos metalų magnetinės nanodalelės, sintetinamos koloidinės chemijos metodu
Privaloma literatūra
Papildoma literatūra

Knyga neprieinama