Viso knygų: 905
el. paštaskodas
MAKROEKONOMIKA Vadovėlis ekonominių specialybių studentams
TURINYS
PRATARMĖ
ĮVADAS
I DALIS. METODOLOGINIAI MAKROEKONOMIKOS PAGRINDAI
1. MAKROEKONOMIKA IR PAGRINDINIAI JOS RODIKLIAI
1.1. MAKROEKONOMIKA KAIP MOKSLAS
1.1.1. Ekonominis mąstymo būdas
1.1.2. Makroekonomikos objektas
1.1.3. Makroekonomika ir ekonominė politika
1.1.4. Ekonomikos sistema ir jos tikslai
1.1.5. Istorinė ekonomikos sistemų raida
1.2. PAGRINDINIAI MAKROEKONOMIKOS RODIKLIAI IR EKONOMINĖS POLITIKOS TIKSLAI
1.2.1. Pagrindiniai makroekonomikos rodikliai
1.2.2. Ekonominės politikos tikslai, priemonės ir problemos
1.3. MAKROEKONOMIKOS TEORIJOS RAIDA IR METODOLOGIJA
Išvados
Kartojimo klausimai
Savikontrolės užduotys
Literatūra
II DALIS SVARBIAUSIEJI MAKROEKONOMIKOS RODIKLIAI
2. NACIONALINĖ SĄSKAITYBA. NACIONALINIŲ PAJAMŲ APSKAITA
2.1. EKONOMIKOS SISTEMOS PAGRINDINIAI ELEMENTAI IR JŲ TARPUSAVIO RYŠIAI
2.2. BENDRASIS VIDAUS PRODUKTAS IR BENDRASIS NACIONALINIS PRODUKTAS
2.3. KAINŲ LYGIO POVEIKIS BENDROJO VIDAUS PRODUKTO APIMČIAI
2.4. BENDROJO VIDAUS PRODUKTO NUSTATYMO BŪDAI
2.4.1. Gamybos būdas
2.4.2. Išlaidų apskaitos būdas
2.4.3. Pajamų apskaitos būdas
2.5. SRAUTAI IR FONDAI EKONOMIKOJE
2.6. PAGRINDINIAI NACIONALINIŲ PAJAMŲ RODIKLIAI
2.7. GRYNOJI EKONOMINĖ GEROVĖ
Išvados
Kartojimo klausimai
Savikontrolės užduotys
Literatūra
3. NACIONALINS PAJAMOS: GAMYBA, PASKIRSTYMAS, VARTOJIMAS
3.1. PREKIŲ IR PASLAUGŲ GAMYBA. GAMYBOS VEIKSNIAI IR GAMYBOS FUNKCIJA
3.2. NACIONALINIŲ PAJAMŲ PASKIRSTYMAS PAGAL GAMYBOS VEIKSNIUS
3.3. PREKIŲ IR PASLAUGŲ VARTOJIMAS
3.3.1. Vartojimo paklausa ir vartojimo funkcija. Ribinis ir vidutinis polinkis vartoti
3.3.2. Dž. M. Keinso vartojimo funkcijos kritika
3.3.3. Neoklasikinė vartojimo funkcija ir palūkanų norma
3.3.4. Keinsistinė taupymo funkcija. Ribinis ir vidutinis polinkis taupyti
3.3.5. Dž. M. Keinso investicijų paklausa ir investicijų funkcija
3.3.6. Neoklasikinis investicijų modelis
Išvados
Kartojimo klausimai
Savikontrolės užduotys
Literatūra
4. BENDROJI PAKLAUSA IR BENDROJI PASIŪLA. PUSIAUSVYROS NACIONALINIS PRODUKTAS
4.1. BENDROJI PAKLAUSA PAGRINDINIUOSE MAKROEKONOMIKOS MODELIUOSE. BENDROSIOS PAKLAUSOS KREIVĖ
4.2. PUSIAUSVYROS NACIONALINIS PRODUKTAS: PAKLAUSOS POŽIŪRIS
4.3. PUSIAUSVYROS NACIONALINIO PRODUKTO KITIMAS. MULTIPLIKATORIUS
4.4. BENDROJI PASIŪLA IR JOS POKYČIŲ VEIKSNIAI
4.5. PUSIAUSVYROS NACIONALINIS PRODUKTAS: PASIŪLOS POŽIŪRIS
4.6. POTENCIALIOJO NACIONALINIO PRODUKTO IR PUSIAUSVYROS NACIONALINIO PRODUKTO SĄVEIKA: NUOSMUKIO IR INFLIACIJOS TARPSNIAI
4.7. TAUPYMO PARADOKSAS
Išvados
Kartojimo klausimai
Savikontrolės užduotys
Literatūra
III DALIS EKONOMIKOS REGULIAVIMO PRIEMONĖS
5. FISKALINĖ POLITIKA IR JOS POVEIKIS EKONOMIKAI
5.1. VALSTYBĖS FISKALINĖS POLITIKOS ESMĖ
5.1.1. Valstybės pajamos ir išlaidos
5.1.2. Mokesčių sistema. Lafero kreivė
5.1.3. Valstybės biudžeto lygtis
5.2. VYRIAUSYBĖS SEKTORIAUS POVEIKIS VARTOJIMO IŠLAIDOMS IR TAUPYMUI
5.2.1. Autonominių mokesčių poveikis vartojimo išlaidoms ir taupymui
5.2.2. Proporcingųjų grynųjų mokesčių poveikis vartojimo išlaidoms ir taupymui
5.3. DISKREČIOJI FISKALINĖ POLITIKA
5.3.1. Vyriausybės išlaidų poveikis pusiausvyros nacionaliniam produktui
5.3.2. Mokesčių poveikis pusiausvyros nacionaliniam produktui
5.3.2.1. Autonominių mokesčių poveikis pusiausvyros nacionaliniam produktui
5.3.2.2. Proporcingųjų grynųjų mokesčių poveikis pusiausvyros nacionaliniam produktui
5.3.3. Bendras vyriausybės išlaidų ir mokesčių poveikis pusiausvyros nacionaliniam produktui
5.3.3.1. Bendras vyriausybės išlaidų ir mokesčių poveikis pusiausvyros nacionaliniam produktui esant autonominei mokesčių sistemai
5.3.3.2. Bendras vyriausybės išlaidų ir mokesčių poveikis pusiausvyros nacionaliniam produktui esant proporcingajai mokesčių sistemai
5.3.4. Fiskalinės politikos priemonės
5.4. NEDISKREČIOJI FISKALINĖ POLITIKA
5.5. VISIŠKOJO UŽIMTUMO BIUDŽETAS – FISKALINĖS POLITIKOS VERTINIMO KRITERIJUS
5.6. FISKALINĖS POLITIKOS ĮGYVENDINIMO SUNKUMAI
5.7. UŽSIENIO PREKYBOS POVEIKIS PUSIAUSVYROS NACIONALINIAM PRODUKTUI
Išvados
Kartojimo klausimai
Savikontrolės užduotys
Literatūra
6. PINIGAI IR ŠIUOLAIKINIAI BANKAI
6.1. PINIGŲ FUNKCIJOS
6.2. ISTORINĖ PINIGŲ RAIDA
6.3. PINIGŲ RINKA
6.3.1. Pinigų pasiūla
6.3.2. Pinigų paklausa
6.3.2.1. Klasikinė kiekybinė pinigų paklausos teorija
6.3.2.2. Keinsistinė pinigų paklausos teorija
6.3.2.3. Monetaristinė pinigų paklausos teorija
6.3.2.4. Šiuolaikinės pinigų paklausos teorijos
6.3.3. Pinigų rinkos pusiausvyra
6.4. BANKAI, JŲ ATSIRADIMAS, FUNKCIJOS IR RŪŠYS
6.5. KOMERCINIS BANKAS
6.6. KOMERCINIŲ BANKŲ SISTEMA. PINIGŲ MULTIPLIKATORIUS
Išvados
Kartojimo klausimai
Savikontrolės užduotys
Literatūra
7. CENTRINIS BANKAS IR MONETARINĖ POLITIKA
7.1. CB FUNKCIJOS IR VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
7.2. ĮVAIRIŲ ŠALIŲ CB IR JŲ NEPRIKLAUSOMUMO PROBLEMOS
7.3. MONETARINĖ POLITIKA, JOS ĮGYVENDINIMO PRINCIPAI IR PRIEMONĖS
7.4. MONETARINĖS POLITIKOS ĮGYVENDINIMAS
7.5. MONETARINĖ POLITIKA: TRUMPOJO IR ILGOJO LAIKOTARPIŲ PINIGŲ RINKOS REGULIAVIMAS
7.5.1. Trumpojo laikotarpio pinigų rinkos reguliavimas
7.5.2. Ilgojo laikotarpio pinigų rinkos reguliavimas
7.6. MONETARINĖ POLITIKA IR TARPTAUTINĖ EKONOMIKA
7.7. MONETARINĖS IR FISKALINĖS POLITIKŲ POVEIKIS. JŲ DERINIMAS
Išvados
Kartojimo klausimai
Savikontrolės užduotys
Literatūra
8. IS-LM MODELIS UŽDAROJOJE EKONOMIKOJE
8.1. PREKIŲ RINKA IR IS KREIVĖ
8.1.1. Vartojimo funkcija ir pinigų rinka
8.1.2. Šiuolaikinės vartojimo paklausos teorijos
8.1.3. Investicijos ir palūkanų norma
8.1.4. Investicijų paklausos kreivė
8.1.5. Palūkanų norma ir bendroji paklausa: IS kreivė
8.2. PINIGŲ RINKA IR LM KREIVĖ
8.3. PREKIŲ IR PINIGŲ RINKŲ PUSIAUSVYRA
8.4. MONETARINĖS POLITIKOS POVEIKIS
8.4.1. Stiprus skatinančiosios monetarinės politikos poveikis
8.4.2. Silpnas skatinančiosios monetarinės politikos poveikis
8.5. SKATINANČIOJI FISKALINĖ POLITIKA IR IŠSTŪMIMAS
8.5.1. Skatinančiosios fiskalinės politikos poveikis IS kreivei
8.5.2. Stiprus ir silpnas fiskalinės politikos poveikis
8.6. FISKALINĖS IR MONETARINĖS POLITIKŲ DERINIO POVEIKIS IS-LM MODELIUI
8.6.1. Fiskalinės politikos multiplikatoriaus priklausomybė nuo monetarinės reakcijos
8.6.2. Monetarinės ir fiskalinės politikų derinys
8.7. IS-LM MODELIS STABILIZAVIMO POLITIKOJE
Išvados
Kartojimo klausimai
Savikontrolės užduotys
Literatūra
9. MAKROEKONOMIKOS BENDROJI PUSIAUSVYRA
9.1. MAKROEKONOMIKOS PAKLAUSOS KREIVĖ – KAINŲ, NACIONALINIO PRODUKTO IR PALKANŲ NORMOS DERINYS
9.2. DARBO RINKA IR BENDROSIOS PASIŪLOS KREIVĖ
9.3. MAKROEKONOMIKOS PASIŪLOS KREIVĖ – KAINŲ, NACIONALINIO PRODUKTO IR UŽIMTUMO DERINYS
9.4. MONETARINĖS IR FISKALINĖS POLITIKŲ ĮTAKA BENDRAJAI PAKLAUSAI. EKLEKTINĖ BENDROSIOS PASIŪLOS KREIVĖ
9.5. DARBO UŽMOKESTIS DARBO RINKOJE
9.6. TRUMPOJO LAIKOTARPIO BENDROSIOS PASIŪLOS KREIVĖ. KAINŲ IR DARBO UŽMOKESČIO SUDERINIMAS
9.7. MAKROEKONOMIKOS BENDROSIOS PUSIAUSVYROS MODELIS. KAINŲ, NACIONALINIO PRODUKTO IR UŽIMTUMO SUDERINIMAS
9.8. MAKROEKONOMIKOS BENDROSIOS PUSIAUSVYROS MODELIO MDS-AS IR IS-LM KREIVĖS
9.9. MAKROEKONOMIKOS BENDROSIOS PUSIAUSVYROS MODELIO TAIKYMAS PRAKTIKOJE
Išvados
Kartojimo klausimai
Savikontrolės užduotys
Literatūra
IV DALIS METODOLOGINIAI MAKROEKONOMIKOS PAGRINDAI
10. EKONOMINIO AUGIMO TEORIJA
10.1. EKONOMINIO AUGIMO TEORIJOS ESMĖ
10.2. EKONOMINIO AUGIMO KLASIFIKACIJA
10.3. EKONOMINIO AUGIMO VEIKSNIAI IR JŲ POVEIKIO CHARAKTERISTIKA
10.4. TEORINIAI EKONOMINIO AUGIMO MODELIAI IR JŲ PRAKTINĖ REIKŠMĖ
10.4.1. Teorinis ekonominio augimo modelis tobulosios konkurencijos sąlygomis
10.4.2. Teoriniai ekonominio augimo modeliai netobulosios konkurencijos sąlygomis
10.5. EKONOMINIS AUGIMAS IR EKONOMINĖS RAIDOS CIKLIŠKUMAS
Išvados
Kartojimo klausimai
Savikontrolės užduotys
Literatūra
11. NEDARBAS IR UŽIMTUMO REGULIAVIMAS
11.1. NEDARBAS IR JO PRIEŽASTYS. NATŪRALUSIS NEDARBO LYGIS
11.1.1. Darbo jėga ir nedarbas
11.1.2. Nedarbo priežastys
11.1.3. Nedarbo tipai. Natūralusis nedarbo lygis
11.2. NEDARBO PADARINIAI IR NUOSTOLIAI
11.3. UŽIMTUMO REGULIAVIMAS
11.4. PAGRINDINIAI NEDARBO RODIKLIAI
Išvados
Kartojimo klausimai
Savikontrolės užduotys
Literatūra
12. INFLIACIJA IR ANTIINFLIACINĖ POLITIKA
12.1. INFLIACIJOS TURINYS IR NUSTATYMO BŪDAI
12.1.1. Infliacijos samprata ir tempas
12.1.2. Infliacija ir kainų lygis
12.1.3. Infliacijos matavimo būdai
12.2. INFLIACIJOS PRIEŽASTYS
12.2.1. Bendrosios paklausos augimas ir infliacija
12.2.1.1. Pinigų pasiiūla ir infliacija
12.2.1.2. Valstybės biudžeto deficitas ir infliacinis mokestis
12.2.2. Bendrosios pasiūlos infliacija
12.3. INFLIACIJOS IR NEDARBO SĄVEIKA
12.3.1. Trumpojo laikotarpio Filipso kreivė
12.3.2. Ilgojo laikotarpio Filipso kreivė
12.3.3. Nedarbas ir infliacija racionaliųjų lūkesčių teorijoje
12.4. EKONOMINIAI IR SOCIALINIAI INFLIACIJOS PADARINIAI
12.4.1. Numatytosios infliacijos padariniai
12.4.2. Netikėtosios infliacijos padariniai
12.5. INFLIACIJOS PROBLEMŲ SPRENDIMO BŪDAI. ANTIINFLIACINĖ POLITIKA
12.5.1. Pajamų indeksavimas ir infliacijos kontrolė
12.5.2. Antiinfliacinė politika
12.5.2.1. Bendrosios paklausos mažinimas ir jo padariniai
12.5.2.2. Antiinfliacinės pasiūlos skatinimo politika
Išvados
Kartojimo klausimai
Savikontrolės užduotys
Literatūra
13. EKONOMINĖS VEIKLOS CIKLAI
13.1. CIKLIŠKUMAS KAIP EKONOMINĖS DINAMIKOS FORMA
13.2. SVARBIAUSIOSIOS EKONOMINIŲ CIKLŲ TEORIJOS
13.3. CIKLINIŲ VYRAVIMŲ PRIEŽASTYS: NEOKEINSISTINIS IR NEOKLASIKINIS POŽIŪRIAI
13.4. REALIOJI BENDROJI PAKLAUSA IR REALIOJI BENDROJI PASIŪLA
13.5. REALIOJO EKONOMINIO CIKLO MODELIS
13.5.1. Pasiūlos šoko esmė
13.5.2. Pasiūlos šoko perdavimo mechanizmas
13.5.3. Fiskalinės politikos poveikis
13.5.4. Techninių ir technologinių gamybos pokyčių poveikis
13.6. REALIOJO EKONOMINIO CIKLO TEORIJOS PAGRINDINIAI DISKUSIJŲ OBJEKTAI
13.6.1. Svarbių technologinių gamybos pokyčių vaidmuo
13.6.2. Užimtumo svyravimai ir nedarbo priežastys
13.6.3. Pinigų neutralumo vaidmuo
13.6.4. Darbo užmokesčio ir kainų lankstumas
13.7. EKONOMIKOS MOKSLAS KAIP DINAMINIS PROCESAS
Išvados
Kartojimo klausimai
Savikontrolės užduotys
Literatūra
V DALIS GLOBALIOJI EKONOMIKA
14. ATVIROSIOS EKONOMIKOS MAKROEKONOMIKA
14.1. VALIUTŲ RINKA. FIKSUOTASIS IR SVYRUOJANTYSIS VALIUTOS KURSAI
14.2. MOKĖJIMŲ BALANSAS
14.3. REALUSIS VALIUTOS KURSAS
14.4. MOKĖJIMŲ BALANSO ELEMENTŲ KITIMAS
14.5. VIDINĖ IR IŠORINĖ PUSIAUSVYRA
14.6. MOKĖJIMŲ BALANSAS, PINIGŲ PASIŪLA, PRISIDERINIMAS, MONETARINĖ IR FISKALINĖ POLITIKOS ESANT FIKSUOTAJAM VALIUTOS KURSUI
14.7. DEVALVACIJOS PADARINIAI TRUMPUOJU, VIDUTINIU IR ILGUOJU LAIKOTARPIAIS
14.8. PERKAMOSIOS GALIOS PARITETAS IR SPEKULIACIJOS TAKA SVYRUOJANČIAJAM VALIUTOS KURSUI
14.9. MONETARINĖ IR FISKALINĖ POLITIKOS ESANT SVYRUOJANČIAJAM VALIUTOS KURSUI
14.10. MAŽOS ATVIROSIOS EKONOMIKOS MODELIS
14.11. DIDELĖS ATVIROSIOS EKONOMIKOS MODELIS
Išvados
Kartojimo klausimai
Savikontrolės užduotys
Literatūra
15. TARPTAUTINĖ PREKYBA IR PREKYBOS POLITIKA
15.1. TARPTAUTINĖS PREKYBOS EKONOMINĖS PRIELAIDOS IR NAUDA
15.1.1. Tarptautinės prekybos ekonominės prielaidos
15.1.2. Tarptautinės prekybos nauda
15.2. LYGINAMASIS PRANAŠUMAS
15.2.1. Lyginamojo pranašumo dėsnio esmė
15.2.2. Lyginamojo pranašumo padariniai
15.2.3. Lyginamojo pranašumo principo taikymas esant daugiau nei dviejų rūšių prekėms
15.2.4. Lyginamasis pranašumas dėl skirtingo gamybos veiksnių santykio
15.3. TARPTAUTINĖ PREKYBA ŠAKOS VIDUJE
15.4. TARPTAUTINĖS PREKYBOS SANDARA
15.4.1. Tarptautinės prekybos pobūdis
15.4.2. Tarptautinės prekybos prekinė sandara
15.4.3. Lietuvos užsienio prekybos pobūdis ir prekinė sandara
15.5. TARPTAUTINĖS PREKYBOS POLITIKOS FORMOS IR PRIEMONĖS
15.5.1. Tarptautinės prekybos politikos formos
15.5.2. Tarptautinės prekybos politikos priemonės
15.5.2.1. Muito poveikis kainai ir gamybos apimčiai
15.5.2.2. Gerovės nuostoliai
15.5.2.3. Muitų pateisinamieji argumentai
15.5.3. Kitos tarptautinės prekybos politikos priemonės
15.5.3.1. Kvotos
15.5.3.2. Netarifiniai apribojimai
15.5.3.3. Eksporto subsidijos
15.6. TARPTAUTINĖS PREKYBOS POLITIKOS TENDENCIJOS
Išvados
Kartojimo klausimai
Savikontrolės užduotys
Literatūra
16. TARPTAUTINIŲ PINIGŲ SISTEMA GLOBALIOJOJE EKONOMIKOJE
16.1. TARPTAUTINĖ VALIUTOS SISTEMA
16.2. AUKSO STANDARTAS
16.2.1. Aukso standarto veikimo sąlygos
16.2.2. Mokėjimų balanso reguliavimas esant aukso standartui
16.2.3. Aukso standarto vertinimas
16.3. FIKSUOTASIS VALIUTOS KURSAS. DOLERIO STANDARTAS
16.4. SVYRUOJANTYSIS VALIUTOS KURSAS
16.4.1. Svyruojančiojo valiutos kurso problemos
16.4.2. Valdomai svyruojantis valiutos kursas
16.4.3. Fiksuotojo ir svyruojančiojo valiutos kursų pranašumai ir trūkumai
16.5. TARPTAUTINĖS PINIGŲ POLITIKOS KOORDINAVIMAS
Išvados
Kartojimo klausimai
Savikontrolės užduotys
Literatūra
17. EUROPOS INTEGRACIJA IR MAKROEKONOMIKA
17.1. LAISVOSIOS PREKYBOS ZONA
17.2. MUITŲ SĄJUNGA
17.3. BENDROJI RINKA
17.4. EKONOMINĖ IR PINIGŲ SĄJUNGA
17.4.1. Ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimasis
17.4.2. Monetarinė ekonominės ir pinigų sąjungos politika
17.4.3. Fiskalinė ekonominės ir pinigų sąjungos politika
17.5. EKONOMINĖ SĄJUNGA
17.6. EUROPOS BENDRIJOS IR EUROPOS SĄJUNGOS TIKSLAI
17.7. EUROPOS SĄJUNGOS BENDROSIOS RINKOS PADARINIAI
17.8. EKONOMINĖ POLITIKA IR JOS APRIBOJIMAI EKONOMINĖS INTEGRACIJOS SĄLYGOMIS
17.9. TARPTAUTINIO BENDRADARBIAVIMO KRYPTYS
Išvados
Kartojimo klausimai
Savikontrolės klausimai
Literatūra
18. BESIVYSTANČIŲ ŠALIŲ PROBLEMOS PASAULIO EKONOMIKOJE
18.1. NELYGYBĖ IR JOS NUSTATYMO BŪDAI
18.2. ŠALIŲ SKIRSTYMAS PAGAL IŠSIVYSTYMO LYGĮ
18.3. BESIVYSTANČIŲ ŠALIŲ EKONOMINĖS PLĖTROS YPATUMAI
18.4. VALSTYBĖS VAIDMUO
18.5. BESIVYSTANČIŲ ŠALIŲ EKONOMINĖS PLĖTROS BŪDAI
18.5.1. Pirminių produktų eksportas
18.5.2. Industrializacija
18.5.3. Skolinimasis
18.5.4. Struktūriniai pertvarkymai
18.5.5. Pagalba besivystančioms šalims
18.6. GLOBALIZACIJA
Išvados
Kartojimo klausimai
Savikontrolės užduotys
Literatūra
VI DALIS EKONOMIKOS ISTORIJOS PAMOKOS
19. EKONOMIKOS TEORIJŲ RAIDA
19.1. EKONOMIKOS TEORIJŲ RAIDOS ETAPAI
19.2. NATŪRINIO ŪKIO EKONOMIKOS PAŽIŪROS IR IDĖJOS
19.2.1. Ekonominės minties atsiradimo priešistorė
19.2.2. Antikos ekonominė mintis
19.2.3. Ankstyvųjų ir vidurinių amžių ekonominė mintis
19.3. RINKOS EKONOMIKOS KŪRIMOSI TEORIJOS
19.3.1. Ankstyvasis ir vėlyvasis merkantilizmas
19.3.2. Fiziokratų ekonomikos teorija
19.3.3. Klasikinės politinės ekonomijos pirmtakai
19.4. KLASIKINĖ POLITINĖ EKONOMIJA – RINKOS EKONOMIKOS TEORIJA
19.5. KLASIKINĖS POLITINĖS EKONOMIJOS KRITIKŲ TEORIJOS
19.6. MARŽINALIZMO EKONOMIKOS TEORIJOS
19.6.1. Maržinalizmo ekonomikos teorijų metodologija
19.6.2. Maržinalizmo pirmtakai
19.6.3. Pirmasis maržinalizmo revoliucijos etapas: subjektyvistinė psichologinė ir matematinė mokykla
19.6.4. Antrasis maržinalizmo revoliucijos etapas: neoklasikinė ekonomikos mokykla
19.6.5. Neoklasikinė netobulosios konkurencijos ekonomikos teorija
19.7. VOKIEČIŲ ISTORINĖS MOKYKLOS IR AMERIKIETIŠKOJO INSTITUCIONALIZMO EKONOMIKOS TEORIJOS
19.8. UŽ IR PRIEŠ VALSTYBĖS POVEIKĮ RINKOS EKONOMIKAI TEORIJOS
19.9. NEOLIBERALIZMO EKONOMIKOS TEORIJOS
19.10. NEOKEINSIZMO, NEOKLASIKINĖS SINTEZĖS IR POKEINSIZMO EKONOMIKOS TEORIJOS
19.10.1. Neokeinsizmo ekonomikos teorijos
19.10.2. Neoklasikinės sintezės ekonomikos teorija
19.10.3. Pokeinsizmo ekonomikos teorijos
19.11. ŠIUOLAIKINĖS SOCIALINĖS INSTITUCINĖS EKONOMIKOS TEORIJOS
19.11.1. Šiuolaikinių socialinių institucinių ekonomikos teorijų metodologija
19.11.2. Industrinės visuomenės ekonomikos koncepcija
19.11.3. Poindustrinės visuomenės ekonomikos koncepcijos
19.11.4. Informacinės visuomenės ekonomikos koncepcija
19.11.5. Racionaliųjų lūkesčių hipotezė
Išvados
Kartojimo klausimai
Literatūra
PAGRINDINĖS SANTRUMPOS
PAGRINDINIŲ TERMINŲ ŽODYNĖLIS
VARDŲ RODYKLĖ
DALYKINĖ RODYKLĖ

Knyga neprieinama