INOVACINĖS GAMYBOS TECHNOLOGIJOS
TURINYS
ĮVADAS
1. Aukštųjų technologijų reikšmė ir jų diegimo problemos lietuvoje
1.1. Mokslui imlių šakų vieta Lietuvos pramonės struktūroje
1.1.2. Technologinės pažangos Lietuvos pramonės įmonėse prielaidos
1.2. Aukštųjų technologijų plėtros (ATP) Lietuvoje programa
1.2.1. Biotechnologija
1.2.2. Mechatronika
1.2.3. Lazerių technologijos
1.2.4. Informacinės technologijos
1.2.5. Nanotechnologijos ir elektronika
Literatūra
2. Progresyvių technologijų kūrimo strategija
2.1. Technologijos įtaka įmonės strategijai
2.2. Žinių ir mokslo būtinybės supratimas procesuose
2.3. Technologijos inovacijų įtaka gamybai plėtoti
2.4. Inovacijos naujausių technologijų kompanijose
2.5. Technologijos strategija
2.6. Naujų technologijų naudojimas mechaniniams komponentams gaminti
2.6.1. Gaminio kūrimo 3D CAD sistemos
2.6.2. Greitos gaminių ar komponentų gamybos technologijos
2.6.3. greita įrangos gamybos technologija
3. Integruoto naujų gaminių konstravimo ir gamybos rengimo ypatumai
3.1. Kompiuterių taikymas gamybos sistemose
3.2. Automatizuotų konstravimo sistemų kūrimo ypatumai
3.3. Kompiuterinė integruota veikla gamybos sistemose
3.4. Perspektyvios KIG sistemos strategijos kūrimas
Literatūra
4. Sparčioji prototipų gamyba
4.1. Įvadas
4.2. Sparčios prototipų gamybos būdų klasifikavimas
4.3. Šalinimo procesai
4.4. Priauginimo procesai
4.4.1. Sluoksniuotosios gamybos pradžia
4.4.2. Priauginimo principu pagrįsta prototipų gamyba
4.4.3. Sluoksniuotoji objekto gamyba (Laminated Object Manufacturing)
4.4.4. Stereolitografija
4.4.5. Aukštatemperatūrinis lazerinis kepinimas
4.4.6. Tūrinio kietinimo (Solid Base Curing) procesas
4.4.7. Balistinių dalelių būdas (Balistic Particle Manufacturing)
4.4.8. Trimatis spausdinimas (Three Dimensional Printing)
4.5. Tariamasis (virtualusis) prototipų rengimas
4.6. Sparčiosios prototipų rengimo technologijos taikymas detalių, įrankių ir įrangos gamybai
4.7. Atgaminimo technologija
4.8. Išvados
Literatūra
5. Virpesiai technologiniuose procesuose
5.1. Pagrindinės harmoninių virpesių charakteristikos
5.2. Žalinga virpesių įtaka mechaniniam apdirbimui
5.3. Vibracinis pjovimas
5.3.1. Vibracinis tekinimas
Literatūra
6. Ekologiškai saugaus technologinio proceso projektavimo ypatumai
Literatūra
7. Kompozitinių struktūrų gamybos technologijos
7.1. Bendrosios žinios apie kompozitines medžiagas
7.2. Metalo matricos kompozitai
7.2.1. Metalo matricos kompozitų gamyba
7.2.2. Metalo matricos kompozitų gaminių pavyzdžiai
7.2.3. Fizinės ir mechaninės metalo matricos kompozitų savybės
7.3. Anglies-anglies kompozitai
7.3.1. Anglies-anglies kompozitų gamybos būdai
7.3.2. Matricų anglies-anglies kompozitų savybės
7.3.3. Mechaninės anglies-anglies kompozitų savybės
7.4. Polimerų matricos kompozitai
7.4.1. PMK gamybos būdai
7.4.2. Polimerų matricos kompozitų savybės
7.5. Keramikos matricos kompozitai
7.5.1. Keramikos matricos kompozitų gamybos būdai
7.5.2. Mechaninės keramikos matricos kompozitų savybės
Literatūra
8. Nestandžių detalių mechaninio apdirbimo būdai ir priemonės
8.1. Nestandžių detalių gamybos ypatumai
8.2. Nestandžių detalių apdirbimo būdai
8.2.1. Užpakalinio centro perstūmimo būdas
8.2.2. Nejudamieji liunetai
8.2.3. Judamieji liunetai
8.2.4. Nestandžių velenų apdirbimas programinio valdymo staklėmis
8.2.5. Kombinuotas nestandžių velenų apdirbimo būdas
8.2.6. Vibracinis nestandžių velenų apdirbimo būdas
8.2.7. Nestandžių įvorių apdirbimas
8.2.8. Nestandžių detalių apdirbimas, naudojant armavimo technologiją
8.3. nestandžių detalių įlinkių ir apdirbimo paklaidų skaičiavimas, esant skirtingoms bazavimo schemoms
Literatūra
9. Koncentruotos energijos metodų taikymas detalių paviršiams apdirbti
9.1. Šiuolaikininiai detalių paviršių apdirbimo koncentruota energija metodai
9.2. Pagrindiniai detalių apdirbimo koncentruota energija technologiniai procesai
9.2.1. Elektroimpulsinė metalizacija (EIM)
9.2.2. Išpurškimo srauto formavimas
9.2.3. Paviršiaus paruošimas
9.2.4. Išpurškimo energija
9.2.5. Padegimo atstumas
9.2.6. Dangos storis
9.3. Plazminis miltelių užpurškimas
9.3.1. Įvadas
9.3.2. Plazmos generavimas ir aukštos temperatūros dujų srauto formavimas
9.3.3. Miltelių tiekimas į plazmos srautą ir fizikinė bei cheminė miltelių dalelių sąveika su plazmos srautu ir aplinka
9.3.4. Dangos formavimas ant pagrindo
9.3.5. Išvados
9.4. Plazminis paviršių stiprinimas
9.4.1. Plazminio apdirbimo režimų įtaka sukietintos zonos struktūrai ir charakteristikoms
9.4.2. Eksploatacinės medžiagų charakteristikos po plazminio sukietinimo
9.5. Lazeriniai plazminiai ir termocheminiai procesai
9.5.1. Lazerinių plazminių ir termocheminių procesų apžvalga
9.5.2. Lazeriniai plazminiai procesai
9.5.2.1. Lazerinės spinduliuotės poveikis medžiagoms esant dideliam aplinkos slėgiui
9.5.2.2. Optinio pranašumo mechanizmo vystymasis didelio slėgio dujų terpėje šalia apdirbamo paviršiaus
9.5.2.3. Lazerinės plazmos dinamika šalia kieto paviršiaus esant dideliam azoto slėgiui
9.5.2.4. Metalų atstatymas ir neorganinių medžiagų sintezė veikiant lazerinei spinduliuotei
9.5.3. Termocheminiai procesai
9.5.4. Išvados
Literatūra
10. Mechaninio apdirbimo daugiafunkciais apdirbimo centrais ypatumai
Literatūra