MECHATRONINĖS SISTEMOS
TURINYS
PRATARMĖ
ĮVADAS
1. MECHATRONINIŲ SISTEMŲ VYKDYMO ĮTAISAI
1.1. Elektriniai mechatroninių sistemų vykdymo įtaisai
1.1.1. Elektros varikliai
1.1.1.1. Nuolatinės srovės elektros varikliai
1.1.1.2. Kintamosios srovės elektros varikliai
1.1.1.3. Žingsniniai varikliai
1.1.1.4. Tiesiniai elektros varikliai
1.1.1.5. Elektros variklių taikymas automatikos sistemose
1.1.2. Vykdymo elektromagnetai
1.2. Pneumatiniai mechatroninių sistemų vykdymo įtaisai
1.3. Hidrauliniai mechatroninių sistemų vykdymo įtaisai
1.4. Netradiciniai mechatroninių sistemų vykdymo įtaisai
1.4.1. Pjezokeraminiai vykdymo įtaisai
1.4.2. Elektrostrikciniai vykdymo įtaisai
1.4.3. Kiti medžiagos deformacija grįsti vykdikliai
1.4.4. Mikrovykdiklių kūrimo koncepcijos
Klausimai saviruošai
2. ENERGIJOS SRAUTO REGULIATORIAI
2.1. Elektroniniai energijos reguliavimo įtaisai
2.2. Elektroniniai elektros energijos srauto reguliatoriai
2.2.1. „Kintamoji srovė–nuolatinė srovė“ grupės energijos reguliatoriai
2.2.2. „Nuolatinė srovė–nuolatinė srovė“ grupės energijos reguliatoriai
2.2.3. „Nuolatinė srovė–kintamoji srovė“ grupės energijos reguliatoriai
2.2.4. „Kintamoji srovė–kintamoji srovė“ grupės elektros energijos srauto reguliatoriai
2.3. Pneumatinės energijos reguliavimo įtaisai
2.3.1. Suslėgtojo oro srauto reguliatoriai
2.3.2. Slėgio reguliatoriai pneumatinėse sistemose
2.4. Hidraulinės energijos reguliavimo įtaisai
2.4.1. Hidrauliniai slėgio reguliatoriai
2.4.2. Hidrauliniai srauto reguliatoriai
Klausimai saviruošai
3. MECHATRONINIŲ SISTEMŲ BŪSENOS KOORDINATĖS IR JŲ MATAVIMAS
3.1. Mechatroninių sistemų jutikliai ir jų charakteristikos
3.2. Jėgos ir momento matavimas mechatroninėse sistemose
3.3. Greičio matavimas mechatroninėse sistemose
3.4. Padėties matavimas mechatroninėse sistemose
3.4.1. Absoliutieji poslinkio jutikliai
3.4.2. Prieauginiai (inkrementiniai) poslinkio jutikliai
3.5. Atstumo matavimas
3.6. Priartėjimo jutikliai
Klausimai saviruošai
4. REGULIATORIAI IR VALDYMAS
4.1. Mechatroninės sistemos jėgos (momento) valdymas
4.1.1. Elektros variklių momento valdymas
4.1.1.1. Nuolatinės srovės variklių momento valdymas
4.1.2. Asinchroninių variklių momento valdymas
4.1.3. Vektorinis asinchroninių variklių dažninio valdymo principas
4.1.4. Jėgos valdymas pneumatinėse sistemose
4.1.5. Jėgos (momento) valdymas hidraulinėse sistemose
4.2. Greičio reguliavimas mechatroninėse sistemose
4.2.1. Greičio reguliatorių realizavimo metodai
4.2.2. Adaptyvaus valdymo metodų taikymas mechatroninių sistemų greičio reguliavimo sistemose
4.2.3. Būsenos koordinačių ir trikdžių identifikavimas greičio reguliavimo sistemose
4.2.4. Skaitmeninių valdymo technologijų integracija
4.3. Padėties valdymas mechatroninėse sistemose
4.3.1. Sekimo sistemų sudarymo principai
4.3.2. Pozicionavimo sistemų sudarymo principai
4.3.3. Pozicionavimo sistemų greitaveikos optimizavimas
4.3.4. Energijos sąnaudų mažinimas fiksuoto laiko pozicionavimo sistemose
4.3.5. Daugiakoordinatės (dvikoordinatės) vykdymo sistemos
Klausimai saviruošai
5. INFORMACINIAI RYŠIAI IR INFORMACIJOS APDOROJIMAS MECHATRONINĖSE SISTEMOSE
5.1. Analoginiai–skaitmeniniai signalų keitikliai
5.1.1. Akimirksniniai (Flash) analoginiai–skaitmeniniai keitikliai
5.1.2. Nuoseklaus priartėjimo keitikliai (Successive-Approximation Register – SAR)
5.1.3. Kaupiamieji (Integrating) analoginiai–skaitmeniniai keitikliai
5.1.4. Sigma–delta analoginiai–skaitmeniniai keitikliai
5.1.5. Daugiapakopiai (pipelined) analoginiai–skaitmeniniai keitikliai
5.2. Skaitmeniniai–analoginiai signalų keitikliai (SAK)
5.3. Informacijos mainų sistemos (komunikacijos)
5.3.1. ASI magistralė
5.3.2. Profibus magistralė
5.3.3. „Ethernet-Industrial“ tinklas
5.4. Skaitmeninis mechatroninių sistemų valdymas
5.4.1. Tipiniai būsenos koordinačių valdymo uždaviniai
5.4.2. Loginiai valdymo uždaviniai mechatroninėse sistemose
5.4.3. Sudėtingų mechatroninių sistemų valdymas
Klausimai saviruošai
LITERATŪRA