Viso knygų: 905
el. paštaskodas
MEDICININĖ CHEMIJA
TURINYS
ĮVADAS
1. VAISTAI IR PAGRINDINĖS JŲ KLASĖS
1.1. Vaisų klasifikavimas
1.2. Viastų nomenklatūra
2. VAISTŲ KŪRIMO PRINCIPAI
2.1. Farmakoforo nustatymas
2.2. Struktūros-aktyvumo priklausomybės (SAR)
2.2.1. Homologizacija
2.2.2. Grandinės šakotumas
2.2.3. Papildomų ciklinių sistemų įjungimas
2.2.4. Nesotumo laipsnio keitimas
2.2.5. Pakaitų svarba kuriant vaistus
2.2.6. Izosterai ir bioizosterai
2.2.7. Konformaciniai izomerai
2.2.8. Enantiomeriniai vaistai
2.2.9. Vaisto tirpumas
2.2.9.1. Druskų sudarymas
2.2.9.2. Tirpumą vandenyje didinančių grupių įjungimas į vaisto struktūrą
2.2.9.3. Vaisto kompozicijos, skirtos tirpumui pagerinti
2.3. Kiekybinės struktūros-aktyvumo priklausomybės (QSAR)
2.3.1. Pasiskirstymo koeficientas P
2.3.2. Lipofilinės pakaitų konstantos
2.3.3. Elektroniniai parametrai
2.3.4. Erdviniai parametrai: Tafto lygis
2.3.5. Craigo diagrama
2.3.6. Toplisso diagrama
3. BIOLOGINĖS MEMBRANOS
3.1. Įžanga
3.2. Plazminės membranos struktūra
3.2.1. Membranų lipidai
3.2.2. Membranų baltymai
3.2.3. Membranų angliavandeniai
3.2.4. Ląstelių sienelės
3.2.5. Medžiagų pernaša pro membranas
3.2.5.1. Jonų siurbliai
3.2.5.2. Endocitozė
3.2.5.3. Egzocitozė
3.3. Vaistai, veikiantys ląstelių membranas ir sieneles
3.3.1. Priešgrybeliniai vaistai
3.3.2. Antibakteriniai vaistai
3.3.2.1. Jonoforiniai antibiotikai
3.3.2.2. Bakterijų ląstelių sienelių biosintezės inhibavimas
4. VAISTŲ RECEPTORIAI
4.1. Įžanga
4.2. Ligandus ir receptorius jungiančių ryšių rūšys
4.3. Receptorių klasifikacija
4.3.1. 1-transmembraniniai baltymai
4.3.2. Transkripciniai reguliatoriai
4.3.3. Jonų kanalai
4.3.4. 7-transmembraniniai baltymai
4.4. Receptorių subtipai
4.5. Dozės ir efekto ryšys
4.6. Antagonistų įtaka agonistų dozės ir efekto ryšiui
4.7. Atsarginiai receptoriai
4.8. Agonistų ir antagonistų kūrimo principai
5. FERMENTAI
5.1. Fermentai – biologiniai katalizatoriai
5.2. Klasifikacija ir nomenklatūra
5.3. Fermento aktyvusis centras
5.4. Fermento ir substrato kompleksinio junginio susidarymas
5.5. Fermento veikimo mechanizmas
5.5.1. Substrato prisijungimo sąveika
5.5.2. Rūgštinė-bazinė katalizė
5.5.3. Nukleofilinės grupės
5.5.4. Kofaktoriai
5.6. Izozimai
5.7. Fermentų aktyvumo reguliavimas
5.8. Fermentų inhibavimas
5.8.1. Negrįžtamieji inhibitoriai
5.8.2. Grįžtamieji konkurenciniai inhibitoriai
5.8.3. Grįžtamieji nekonkurenciniai inhibitoriai
5.8.4. Pereinamosios būsenos analogai
5.8.5. „Savižudybės“ inaktyvikliai
5.8.6. Inhibitorių specifiškumas izozimams
5.8.7. Fermentų inhibitorių priešmikrobinis ir priešvirusinis veikimas
5.8.8. Fermentų inhibitoriai, veikiantys prieš savojo organizmo fermentus
6. NUKLEORŪGŠTYS
6.1. DNR struktūra
6.2. Ribonukleorūgštys
6.3. Baltymų biosintezė
6.4. Vaistai, veikiantys nukleorūgštis
6.5. Genetinės ligos
7. VAISTŲ METABOLIZMAS
7.1. I fazės kitimai
7.1.1. Oksidacijos reakcijos
7.1.2. Aromatinis hidroksilinimas
7.1.3. Alkenų epoksidinimas
7.1.4. Gretimai sp2 centro esančio anglies atomo oksidavimas
7.1.5. Oksidavimas prie alifatinio ir aliciklinio anglies atomo
7.2. II fazės kitimai: konjugatų sudarymas
7.2.1. Glukurono rūgšties prijungimas
7.2.2. Sulfato prijungimas
7.2.3. Aminorūgščių prijungimas
7.2.4. Glutationo konjugatai
7.2.5. Vandens konjugatai
7.2.6. Acetilo konjugatai
7.2.7. Metilo konjugavimas
8. VAISTŲ SINTEZĖS METODAI
8.1. Sintezės planavimas
8.2. Sintezės schemos parinkimas
8.3. Apsauginių grupių naudojimas
8.4. Kombinatorinė chemija
8.4.1. Kombinatorinės chemijos metodai
8.4.2. Polimerinės dervos, naudojamos atliekant kietafazę sintezę
8.4.3. Kietafazės sintezės metodai
8.4.3.1. Lygiagreti sintezė
8.4.3.2. Furka sumaišymo ir dalijimo metodas
8.4.4. Kombinatorinė chemija tirpaluose
8.4.5. Atranka ir blokų sekos nustatymas

Knyga neprieinama