Turinys
PRATARMĖ
1. ĮVADAS Į KOORDINACINIŲ JUNGINIŲ CHEMIJĄ
1.1. Pagrindinės koordinacinių junginių chemijos sąvokos
1.3. Koordinacinių junginių nomenklatūra
1.4. Ligandų koordinacinis talpumas
1.5. Koordinacinis skaičius ir junginių geometrinė struktūra
1.6. Elektronų orbitalių hibridizacija
2. KOORDINACINIŲ JUNGINIŲ TEORIJOS
2.1. Koordinacinių junginių teorijos sukūrimo prielaidos
2.2. A. Vernerio koordinacinių junginių teorija
2.3. Elektrostatinė teorija
2.4.Valentinių ryšių teorija
2.4.1. Koordinacinio ryšio susidarymo mechanizmas
2.4.2. Elektronų dalyvavimas kompleksinių junginių susidaryme
2.5. Kristalinio lauko teorija
2.6. Molekulinių orbitalių metodas
2.7. Ligandų lauko teorija
3. LIGANDAI IR JŲ PRISIJUNGIMAS PRIE KOMPLEKSODARIŲ
3.1. Vandens molekulė ir hidroksido jonas
3.2. Amoniakas ir jo dariniai: NH3, NH2−, NH2−, NH2OH
3.3. Vandenilio sulfidas ir jo deprotonizuotos formos
3.4. Tioeteriai, merkaptanai ir sulfoksidai
3.5. Fosfinai
3.6. Anglies(II) oksido ligandas
3.7. Ciano ir tiociano ligandai
3.8. Nitrato ir karbonato ligandai
3.9. Nitrito ligandas
3.10. Karboksilato ligandas
3.11. Sulfato ir perchlorato ligandai
3.12. Halogenidų ligandai
3.13. Ligandų pasiskirstymo dėsningumas. M. Peironė ir S. Jergenseno taisyklė
3.13.1. Ligandų trans-įtakos dėsningumai
3.13.2. Ligandų cis-įtakos dėsningumai
4. PAGRINDINIAI KOORDINACINIŲ JUNGINIŲ TIPAI
4.1. Kompleksinių junginių klasifikavimas pagal ligandų tipą
4.2. Intrakompleksiniai junginiai
4.3. Metalų kompleksonatai
4.3.1. Kompleksonometrija
4.3.1.1. Monodentatinių ligandų titravimas
4.3.1.2. Titravimas polidentatiniais ligandais
4.3.1.2.1. EDTA kompleksai su metalų jonais
4.3.1.2.2. Titravimo kreivės
4.3.1.2.3. Kompleksonometrijos metodo uždaviniai
4.3.2. L. Čugajevo ciklų taisyklė
4.3.3. Kompleksinių junginių patvarumo chelatinis efektas
4.4. Kompleksai su makrocikliniais ligandais
4.5. Polibranduoliniai kompleksai
4.6. π-kompleksai
4.7. Kompleksai, turintys ryšį metalas–metalas
5. KOORDINACINIŲ JUNGINIŲ IZOMERIJA
5.1. Geometrinė izomerija
5.2. Optinė izomerija
5.3. Hidratinė izomerija
5.4. Koordinacinė izomerija
5.5. Ryšio ir jonizacinė izomerija
5.6. Transformacinė, konformacinė ir elektroninė izomerija
5.7. Chelatinių kompleksų izomerija
6. KOORDINACINIŲ JUNGINIŲ SAVYBĖS
6.1. Koordinacinių junginių rūgštinės–bazinės savybės
6.2. Kompleksinių junginių oksidacijos-redukcijos reakcijos
6.3. Tirpiklio vaidmuo koordinacinių junginių chemijoje
6.4. Koordinacinių junginių disociacija vandeniniuose tirpaluose
6.5. Kompleksinių jonų disociacijos konstantų skaičiavimai
6.6. Kompleksų magnetinės savybės
7. KOMPLEKSINIŲ DALELIŲ REAKCIJOS
7.1. Ligandų prijungimo, pakeitimo arba atskilimo reakcijos
7.2. Surištojo ligando reakcijos
7.3. Oksidacijos–redukcijos reakcijos
8. KAI KURIŲ METALŲ GRUPIŲ KOORDINACINIAI JUNGINIAI
8.1. d metalų koordinaciniai junginiai
8.1.1. Chromo ir jo šeimos kompleksiniai junginiai
8.1.2. Mangano ir jo šeimos elementų kompleksai
8.1.3. Geležies kompleksiniai junginiai
8.1.4. Rutenio ir osmio kompleksai
8.1.5. Kobalto kompleksiniai junginiai
8.1.6. Rodžio ir iridžio kompleksiniai junginiai
8.1.7. Nikelio kompleksiniai junginiai
8.1.8. Paladžio ir platinos kompleksai
8.1.9. Vario šeimos kompleksiniai junginiai
8.1.10. Cinko šeimos kompleksiniai junginiai
8.2. p metalų koordinaciniai junginiai
8.3. Koordinacinių junginių panaudojimas
PRIEDAI
LITERATŪRA