TURINYS
ĮVADAS
1. ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ VALDYMO KONCEPTUALUS PAGRINDAS
1.1. Žmogiškųjų išteklių valdymo samprata, koncepcijų raida, sistema, modeliai, tikslai, charakteristikos
1.2. ŽIV ribotumai, santykis tarp ŽIV ir personalo vadybos, ŽIV įtaka organizacinei veiklai, ŽIV kontekstas, sąsaja tarp ŽIV ir žmogiškojo kapitalo vadybos; sąsaja tarp ŽIV ir žinių valdymo
1.3. Žmogiškųjų išteklių funkcijos vaidmuo organizacijoje: jos variacijos įvairiose organizacijose, ypatumai žinių organizacijoje
1.4. Žmogiškųjų išteklių funkcijos realizavimas: žmogiškųjų išteklių profesionalų ir linijinių vadovų veiklos ypatumai
2. ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ VALDYMO PROCESAI
2.1. Strateginio ŽIV esmė, tikslai, skirtingi požiūriai. Strateginio žmogiškųjų išteklių valdymo ir išteklių valdymo strategijų skirtumai
2.2. Žmogiškųjų išteklių strategijos tipai. Efektyvios ŽI strategijos nustatymo kriterijai. Žmogiškųjų išteklių ir konkurencingumo strategijų sąsaja
2.3. Kompetenciją akcentuojančio ŽIV esmė
2.4. Žmogiškųjų išteklių indėlio į žinių valdymą ypatumai
3. DARBAS BEI DARBUOTOJO IR DARBDAVIO SANTYKIAI
3.1. Darbas ir darbo teorijos
3.2. Konceptualaus požiūrio parinkimas, projektuojant konkretų darbą
3.3. Darbuotojo ir darbdavio santykių esmė ir jos išraiška kontraktų forma
3.3.1. Darbuotojo ir darbdavio santykiai (employment relationship)
3.3.2. Darbuotojo ir darbdavio santykių išraiška kontraktų forma
3.4. Besikeičianti darbo ir įdarbintinumo situacija – darbuotojo ir darbdavio, žinių organizacijų, darbo jėgos paklausos ir pasiūlos santykio aspektai
3.5. Psichologinio kontrakto esmė ir reikšmė
4. ORGANIZACINĖ ELGSENA
4.1. Organizacinės elgsenos esmė jos holistiškumo ir žmogiškųjų išteklių prasmėmis
4.2. Darbuotojų individualūs skirtumai
4.3. Motyvacijos ir motyvavimo bei jo proceso esmė
4.4. Motyvacijos teorijos ir jų taikymas motyvavimo procese, atsižvelgiant į žmonių individualius skirtumus
4.5. Organizacinio pasišventimo ir įsipareigojimo esmė ir prasmė. Organizacinio pasišventimo vystymo strategijos parengimas
4.6. Grupė, komanda. Grupės vystymas į komandą
4.7. Vadovavimas ir lyderystė
4.8. Organizacijos kultūros esmė, jos tyrimo lygiai
5. DARBAS IR ŽMONIŲ IŠTEKLIŲ KAUPIMAS
5.1. Motyvavimo darbu esmė
5.2. Darbo projektavimo charakteristikos ir jų taikymas
5.3. Žmonių išteklių kaupimo esmė ir žmogiškųjų išteklių valdymo pozicija šiuo klausimu
5.4. Žmogiškųjų išteklių planavimo procesas. Apsirūpinimo darbo jėga planas ir jo rengimas
5.5. Talentų vadyba
5.6. Darbuotojų paieška ir atranka. Atrankos interviu ir jo pravedimas
5.7. Darbuotojo adaptacija organizacijoje. Žmogiškųjų išteklių vadybos veiksmai, siekiant darbuotojo adaptacijos organizacijoje
6. DARBUOTOJŲ IR JŲ GRUPIŲ VEIKLOS VADYBA
6.1. Darbuotojų ir jų grupių veiklos vadybos esmė
6.2. Veiklos susitarimai ir jų sudarymas
7. STRATEGINIS ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ VYSTYMAS
7.1. Strateginio žmogiškųjų išteklių vystymo esmė ir jo santykis su žmogiškųjų išteklių vadyba
7.2. Rengimo esmė, metodai ir jų taikymas
8. ATLYGIS
8.1. Atlygio vadybos esmė bei elementai
8.2. Visuminis atlygis ir jo komponentai
9. DARBUOTOJŲ SANTYKIAI, SAVIJAUTA IR GEROVĖ
9.1. Darbuotojų santykių esmė ir jų raiška žmogiškųjų išteklių vadybos aspektu
9.2. Profesinių sąjungų reikšmė organizacijose
9.3. Komunikacijos organizacijoje tikslai, strategija, sistemos
9.4. Reikalavimai saugiai ir sveikai darbo vietai
9.5. Veikiančios organizacijoje darbuotojų gerovės sistema
9.6. Žmogiškųjų išteklių vadybos veiksmai ir jų sistemiškas taikymas, užtikrinant darbuotojų santykių praktiką
9.7. Žmogiškųjų išteklių vadybos procedūros ir jų taikymas
9.7.1. Drausminė procedūra
9.7.2. Atleidimo etatų mažinimo atveju procedūra
PRAKTINĖS UŽDUOTYS
LITERATŪRA