Viso knygų: 905
el. paštaskodas
TURINYS
ĮVADAS
1 DALIS. ŽINIŲ VALDYMO ESMĖ
1.1. Žinių valdymo samprata
1.2. Antrosios ir pirmosios kartos žinių valdymas
1.3. Žinių valdymo ribos
1.4. Žinių valdymo multidiscipliniškumas
1.5. Žinių valdymas kaip mokslo disciplina
1.6. Žinių valdymo gyvavimo ciklo esmė
1.6.1. Meyer ir Zack žinių valdymo gyvavimo ciklas
1.6.2. Bukowitz ir Williams žinių valdymo gyvavimo ciklas
1.6.3. Wiig žinių valdymo gyvavimo ciklas
1.6.4. Award ir Ghaziri žinių valdymo gyvavimo ciklas
1.6.5. Harrington ir Voehl žinių valdymo gyvavimo ciklas
1.6.6. Integruotas žinių valdymo ciklas
2 DALIS. ŽINIOS IR JŲ ĮGIJIMO ESMĖ
2.1. Žinių esmė, jų santykis su duomenimis ir informacija
2.2. Žinių tipai
2.3. Organizacinių žinių formavimo būdai
3 DALIS. ŽINIŲ VALDYMO MODELIAI
3.1. Žinių valdymo modelių klasifikacija
3.2. Žinių valdymo modeliai
3.2.1. Nonaka ir Takeuchi žinių spiralinis modelis
3.2.2. Von Krogh ir Roos organizacinės epistemologijos modelis
3.2.3. Choo žinių valdymo kuriant prasmę modelis
3.2.4. Wiig žinių kūrimo ir naudojimo modelis
3.2.5. Boisot I-erdvės žinių valdymo modelis
3.3. Žinių valdymo modelių kompleksinė adaptyvi sistema
4 DALIS. ŽINIŲ VALDYMO SISTEMA
4.1. Žinių valdymo sistemos samprata
4.2. Žinių valdymo ir tradicinės sistemos gyvavimo ciklų skirtumai bei panašumai
4.3. Žinių valdymo sistemos konstravimas ir diegimas
4.4. Žinių valdymo sistemos formavimo barjerai
4.5. Žinių valdymo sistemos formavimo prielaidos
4.6. Žinių valdymo sistemos dislokavimo ypatumai
5 DALIS. ŽINIŲ KŪRIMAS, PAGAVIMAS IR KODAVIMAS
5.1. Žinių kūrimas: Kolb spiralės taikymas
5.2. Slypinčių žinių „pagavimas“
5.3. Išreikštų, neišreikštų ir slypinčių žinių kodavimas
6 DALIS. ŽINIŲ PERKĖLIMAS IR DALINIMASIS ŽINIOMIS
6.1. Žinių perkėlimo esmė, prielaidos ir metodai
6.2. Kolektyvinių, išreikštų, neišreikštų, slypinčių žinių perkėlimas
6.3. Žinių perkėlimas e-pasaulyje
7 DALIS. VEIKLOS BENDRUOMENĖS IR MOKYMOSI PARTNERYSTĖJE TINKLAI – ŽINIŲ KŪRIMO IR DALINIMOSI JOMIS ERDVĖS
7.1. Veiklos bendruomenių esmė, tipai ir jų narių vaidmenys
7.2. Mokymosi partnerystėje tinklo esmė
7.3. Mokymosi partnerystėje tinklų palaikymo technologijos
7.4. Mokymosi partnerystėje tinklų tyrimo metodologija
8 DALIS. ŽINIŲ PRITAIKOMUMAS
8.1. Bloom pažinimo lygių taksonomija
8.2. Uždavinio dekompozicija ir modeliavimas
9 DALIS. ŽINIŲ VALDYMO ĮRANKIAI IR PORTALAI
9.1. Žinių valdymo įrankiai
9.2. Portalai: esmė, evoliucija, esminės charakteristikos
9.3. Žinių portalo technologijos ir architektūra
10 DALIS. ORGANIZACINĖS KULTŪROS VAIDMUO
10.1. Organizacinės kultūros analizė
10.2. Žinių kultūros formavimas organizacijoje
11 DALIS. BESIMOKANTI ORGANIZACIJA – ŽINIŲ VALDYMO PRIELAIDA
11.1. Besimokančios organizacijos samprata ir santykis su organizaciniu mokymusi bei žinių valdymu
11.2. Besimokančios organizacijos charakteristikos
11.3. Besimokančios organizacijos vystymo planavimas
12 DALIS. ŽINIŲ VALDYMO STRATEGIJA
12.1. Žinių valdymo strateginiai tikslai
12.2. Žinių valdymo strategijos struktūros komponentai
12.3. Žinių auditas
12.3.1. Atotrūkio tarp trokštamo ir esamo žinių valdymo būvio analizė
12.3.2. Žinių valdymo strategijos kelio žemėlapis
13 DALIS. ŽINIŲ VALDYMO KOMANDA
13.1. Žinių valdymui reikalingi gebėjimai ir jų pasitikrinimas
13.2. Pagrindinės žinių valdymo vaidmenų kategorijos
14 DALIS. PRAKTINIŲ, LABORATORINIŲ IR SAVARANKIŠKŲ DARBŲ UŽDUOTYS
14.1. Praktinių darbų užduotys
14.2. Laboratorinių darbų užduotys
14.3. Savarankiško darbo užduotys
LITERATŪRA

Knyga neprieinama