TURINYS
ĮVADAS
SANTRUMPOS
1. DARNIOS PLĖTROS KONCEPCIJA IR ISTORIJA
1.1. Darnios plėtros samprata
1.2. Darni plėtra – kas tai?
1.3. Racionalus darnios plėtros pagrindas
1.4. Kodėl darnumas?
2. DARNIOS PLĖTROS STRATEGIJA IR JOS DIEGIMO PRINCIPAI
2.1. Devyni būdai kaip pasiekti darną
2.2. Ekonomika kaip „pesimistinis mokslas“
2.3. Gyventojų skaičius, ištekliai, aplinka ir darnumas
2.4. Ehrlich lygybė
2.5. Darnumo, plėtros, aplinkos apsaugos ir skurdo ryšiai
2.6. Ekonominio požiūrio į aplinkosaugą raida ir ekonominių veiksnių vaidmuo
2.7. Brundland ataskaita
2.8. Darbotvarkė 21
3. DARNIOS PLĖTROS DIMENSIJOS
3.1. Keturios darnios plėtros dimensijos
3.2. Dinaminis balansas
3.3. Darnios žmonijos plėtros tikslai
3.4. Tikslų ir indikatorių kūrimas
3.5. Pažangos kaštai
3.6. Žemės chartija
4. GAMTINIS KAPITALAS IR DARNI PLĖTRA
4.1. Kapitalo tipai
4.2. Žmonijos vystymosi paradigma
4.3. Pagrindiniai žmonijos vystymosi elementai
4.4. Priėjimo prie išteklių skirtumai
4.5. Darnios plėtros veiksniai ir veiksmai
5. DARNIOS PLĖTROS EKONOMINIAI ASPEKTAI
5.1. Darnios technologinės plėtros galimybės
5.2. Santykis tarp ekonominio vystymosi ir aplinkos
5.3. Ištekliai ir valstybių turtas
5.4. Bendrojo nacionalinio produkto trūkumai
5.5. Kaštų – naudos analizė
5.6. Aplinkos apsaugos reglamentų nauda
5.7. Kaštų efektyvumo analizė
5.8. Apibendrinimas
6. DARNI PRAMONĖS PLĖTRA
6.1. Darni plėtra ir mokslo strategija
6.2. Orientacija į darnią plėtrą: dešimt tvarumo komponentų
6.3. Darnios pramonės plėtros politika
6.4. Darnios pramonės plėtros įtaka pramonės konkurencingumui
6.5. Pagrindinių Europos Sąjungos reikalavimų, susijusių su darnia pramonės plėtra, perkėlimas ir įgyvendinimas
6.6. Parengtų programų ir kitų strateginių dokumentų, susijusių su darnia pramonės plėtra, analizė
6.7. Tarptautinių organizacijų veikla ir tarptautinės iniciatyvos darnios pramonės plėtros srityje
6.8. Lietuvos pramonės darnios plėtros pagrindiniai privalumai, trūkumai, galimybės ir grėsmės
6.9. Įvairių suinteresuotų šalių vaidmuo pramonės darnios plėtros procese
7. DARNIOS PLĖTROS PRIEMONĖS
7.1. Švaresnė gamyba – sisteminis aplinkos apsaugos problemų sprendimas
7.1.1. Švaresnės gamybos raida
7.1.2. Švaresnės gamybos koncepcija ir pagrindiniai principai
7.1.3. Švaresnė gamyba: pranašumai palyginti su „vamzdžio galo koncepcija
7.1.4. Švaresnės gamybos diegimo teigiamybės
7.2. Aplinkos vadybos sistemos – priemonė švaresnės gamybos tęstinumui pasiekti
7.2.1. Kas yra aplinkos vadybos sistema
7.2.2. Aplinkos vadybos sistemos ištakos
7.2.3. Sėkmingo AVS įdiegimo prielaidos
7.2.4. Pagrindiniai aplinkos vadybos sistemos elementai
7.3. Ekologiškai švaresnių gaminių projektavimas: skatinamieji veiksniai ir perspektyvos
7.3.1. Būvio ciklo įvertinimas: pagrindiniai principai ir metodika
7.3.2. Gaminio būvio ciklo principas ir praktinis taikymas
7.3.3. Ekologinis gaminių projektavimas
7.4. Aplinkos apsaugos veiksmingumo įvertinimas
8. PREVENCINĖS INOVACIJOS IR JŲ GENERAVIMAS
8.1. Inovacijos samprata
8.2. Inovacinės veiklos valdymo aktualijos Vakarų valstybėse
8.3. Darnios/Subalansuotos inovacijos
8.4. Gaminių, gamybos procesų, paslaugų ir organizacijų inovacijos
8.5. Problema-sprendimas, inovacija ir žinios
8.6. „Žinių trikampis“ ir Europos technologijų instituto iniciatyva
8.7. Lietuvos mokslinių inovacijų bazė (MTEP gebėjimai)
8.8. Prevencinių inovacijų kūrimas ir diegimas
8.8.1. Sisteminė prevencinių inovacijų diegimo galimybių vertinimo metodika
8.8.2. Prevencinių inovacijų projektų finansavimas
8.8.3. Inovacijų atranka ir parengimas
8.8.4. Prevencinių inovacijų projektų finansavimo mechanizmai
8.8.5. NEFCO atnaujinamoji finansų infrastruktūra prevencinių inovacijų projektams finansuoti
9. DARNUMO VERTINIMAS
9.1. Darnios plėtros rodiklių programa
9.2. Aplinkos apsaugos veiksmingumo ataskaitos
9.2.1. Pagrindiniai aplinkos apsaugos veiksmingumo ataskaitų rengimo principai
9.2.2. Aplinkos apsaugos veiksmingumo įvertinimo ataskaitos rengimo etapai
10. SOCIALINĖ VERSLO ATSAKOMYBĖ
10.1. Verslo socialinė atsakomybė
10.2. SVA regioninė perspektyva
10.2.1. Ar VSA apibrėžimas atitinka lūkesčius?
10.2.2. VSA siekiama padėti užtikrinti žmonių poreikius
10.2.3. Pagrindinės VSA sritys
10.2.4. VSA vieta verslo veikloje
10.3. Praktiniai VSA žingsniai ir priemonės
10.3.1. VSA strategijos sudarymas
10.3.2. Suinteresuotos šalys
10.4. VSA indikatoriai
10.5. VSA navigatorius
10.6. SVA Lietuvoje
10.7. III-sios metinės Pasaulinio susitarimo konferencijos išvados
11. DARNIOS PLĖTROS POLITINIAI, STRATEGINIAI IR MOKSLINIŲ TYRIMŲ DOKUMENTAI
11.1. Pagrindiniai Europos Sąjungos politikos principai dėl darnios pramonės plėtros
11.2. Pagrindiniai darnią plėtrą apibrėžiantys dokumentai
11.3. Darnios plėtros tyrimai
11.3.1. Darnios plėtros koncepcijos kūrimas EMTE raidoje
11.3.2. Mokslinių tyrimų vykdymas
11.3.3. Europos moksliniai tyrimai: pastangos ir įgyvendinimas
12. DARNIOS PLĖTROS PERSPEKTYVA
12.1. Pramoninės ekologijos koncepcija ir jos įgyvendinimas
12.1.1. Pramoninė ekologija: sistemos aprašymas
12.1.2. Medžiagų ciklų uždarymas
12.1.3. Praktinis pramoninės ekologijos koncepcijos įgyvendinimas
12.2. Europos Sąjungos atnaujinta darnios plėtros strategijos peržiūra
12.2.1. Veiksmų programa
12.2.2. Pokyčių įgyvendinimas – pagrindinių klausimų sprendimas
12.2.3. Rezultatai
12.3. Svarbiausios darnios plėtros problemos
12.3.1. Įvadas
12.3.2. Europos Sąjungos požiūris į darnią plėtrą
12.3.3. Peržiūros tikslai
12.3.4. Pažangos apžvalga
12.3.5. Nedarnios plėtros tendencijos
12.4. Aplinkos valdymo teorija ir sistemos
12.4.1. Aplinkos valdymo sistemų struktūros
12.4.2. Sistemų diegimas
12.4.3. Sisteminės analizės taikymo aplinkos sistemoms galimybės
13. DARNUS VARTOJIMAS
13.1. Dematerializacija ir optimizavimas
13.2. Darnaus vartojimo poveikiai
13.3. Darnaus vartojimo strategija
13.4. Svarbiausi darnios vartojimo politikos iššūkiai
13.5. Siūlymai politikos diegimui
13.6. Svarbiausi veiksmai
13.6.1. Inovacijų skatinimas
13.6.2. Geresni produktai: stiprios ES rinkos darniems produktams sukūrimas
13.6.3. Švaresnė gamyba: ES produktų efektyvumo didinimas
13.6.4. Protingas vartojimas: elgesio keitimas
13.6.5. Globalinės rinkos: išnaudojant iniciatoriaus pranašumus ir vienodos galimybės pasauliniu mastu darnioms technologijoms ir produktams
13.7. Chemikalų lizingo koncepcija
13.7.1. Pagrindiniai chemikalų lizingo principai
13.7.2. Chemikalų lizingas pasaulyje
13.8. Valdymas ir ekonominė politika
14. APLINKOS INFORMACIJA SPRENDIMŲ PRIĖMIMUI
14.1. Struktūra ir koncepcijos
14.2. Priemonės
14.3. Techniniai elementai
14.4. Priemonių stipriosios ir silpnosios pusės
15. VERSLO DARNUMO ATASKAITOS
15.1. Tendencijos ir varančiosios jėgos
15.2. Ataskaitų nauda verslui
15.3. Geros kokybės verslo darnumo ataskaitos požymiai
15.4. Darnios plėtros veiksmingumo ataskaitos
15.5. Darnumo ataskaitos etapai
15.6. Visuotinės atskaitomybės iniciatyva
16. BAIGIAMASIS ŽODIS
LITERATŪROS SĄRAŠAS
17. PRIEDAI
17.1. PRIEDAS. Subalansuoto verslo plėtros chartija
17.2. PRIEDAS. Lietuvos darnaus vystymosi rodikliai
17.3. Austrijos darnios plėtros rodikliai
17.4. PRIEDAS. Verslo socialinė atsakomybė
17.4.1. Priedas. Klausimynas savianalizei
17.4.2. Priedas. VSA priemonės
17.4.3. Priedas. Pagrindiniai socialinės ataskaitos bruožai