Viso knygų: 905
el. paštaskodas
TITULINIS
TURINYS
PRATARMĖ
PRATARMĖ TREČIAJAM PATAISYTAM LEIDIMUI
ĮVADAS STUDENTAMS
1. MAKROEKONOMIKA IR PAGRINDINĖS JOSPROBLEMOS
1.1. MAKROEKONOMIKA KAIP MOKSLAS
1.1.1. Ekonominis mąstymo būdas
1.1.2. Makroekonomikos objektas
1.1.3. Makroekonomika ir ekonominė politika
1.1.4. Ekonomikos sistema ir jos tikslai
1.1.5. Istorinė ekonomikos sistemų raida
1.2. PAGRINDINIAI MAKROEKONOMIKOS RODIKLIAI IREKONOMINĖ POLITIKA
1.2.1. Pagrindiniai makroekonomikos rodikliai
1.2.2. Ekonominės politikos tikslai, priemonės ir problemos
1.2.3. Ekonomikos prognozavimas
1.2.4. Klasikinė ir kitos svarbiausios šiuolaikinės ekonomikos teorijos
1.2.4.1. Ekonomikos mokslo raida
1.2.4.2. Pagrindinės šiuolaikinės ekonomikos teorijos ir metodologija
2. NACIONALINIŲ PAJAMŲ APSKAITA
2.1. EKONOMIKOS SISTEMOS PAGRINDINIAI ELEMENTAI IR JŲ TARPUSAVIO RYŠIAI
2.2. BENDRASIS VIDAUS PRODUKTAS IR BENDRASIS NACIONALINIS PRODUKTAS
2.3. KAINŲ LYGIO POVEIKIS BENDROJO VIDAUS PRODUKTO APIMČIAI
2.4. BENDROJO VIDAUS PRODUKTO NUSTATYMO BŪDAI
2.4.1. Gamybos metodas
2.4.2. Išlaidų apskaitos metodas
2.4.3. Pajamų apskaitos metodas
2.5. SRAUTAI IR FONDAI EKONOMIKOJE
2.6. PAGRINDINIAI NACIONALINIŲ PAJAMŲ RODIKLIAI
2.7. GRYNOJI EKONOMINĖ GEROVĖ
3. NACIONALINIS PRODUKTAS: GAMYBA, PASKIRSTYMAS, VARTOJIMAS
3.1. PREKIŲ IR PASLAUGŲ GAMYBA. GAMYBOS VEIKSNIAI IRGAMYBOS FUNKCIJA
3.2. NACIONALINIO PRODUKTO PASKIRSTYMAS PAGALGAMYBOS VEIKSNIUS
3.3. PREKIŲ IR PASLAUGŲ NAUDOJIMAS
3.3.1. Vartojimo paklausa ir vartojimo funkcija. Ribinis ir vidutinis polinkis vartoti
3.3.2. Taupymo funkcija. Ribinis ir vidutinis polinkis taupyti
3.3.3. Investicijų paklausa ir investicijų funkcija
4. BENDROJI PAKLAUSA IR BENDROJI PASIŪLA. PUSIAUSVYROS NACIONALINIS PRODUKTAS
4.1. BENDROJI PAKLAUSA IR JOS STRUKTŪRA PAGRINDINIUOSE MAKROEKONOMIKOS MODELIUOSE. BENDROSIOS PAKLAUSOS KREIVĖ
4.2. PUSIAUSVYROS NACIONALINIS PRODUKTAS: PAKLAUSOS ASPEKTAS
4.3. PUSIAUSVYROS NACIONALINIO PRODUKTO KITIMAS. MULTIPLIKATORIUS
4.4. BENDROJI PASIŪLA, JOS KITIMO VEIKSNIAI
4.5. PUSIAUSVYROS NACIONALINIS PRODUKTAS: PASIŪLOS ASPEKTAS
4.6. POTENCIALIOJO NACIONALINIO PRODUKTO IR PUSIAUSVYROS NACIONALINIO PRODUKTO SĄVEIKA: NUOSMUKIO IR INFLIACIJOS TARPSNIAI
4.7. TAUPYMO PARADOKSAS
5. FISKALINĖ POLITIKA
5.1. VALSTYBĖS FISKALINĖS POLITIKOS ESMĖ
5.1.1. Valstybės pajamos ir išlaidos
5.1.2. Mokesčių sistema. Lafero kreivė
5.1.3. Valstybės biudžeto lygtis
5.2. VYRIAUSYBĖS SEKTORIAUS POVEIKIS VARTOJIMO IŠLAIDOMS IR TAUPYMUI
5.2.1. Autonominių mokesčių poveikis vartojimo išlaidoms ir taupymui
5.2.2. Proporcingų grynųjų mokesčių poveikis vartojimo išlaidoms ir taupymui
5.3. DISKRETINĖ FISKALINĖ POLITIKA
5.3.1 Vyriausybės išlaidų poveikis pusiausvyros nacionaliniam produktui
5.3.2. Mokesčių poveikis pusiausvyros nacionaliniam produktui
5.3.2.1. Autonominių mokesčių poveikis pusiausvyros nacionaliniam produktui
5.3.2.2. Proporcingų grynųjų mokesčių poveikis pusiausvyros nacionaliniam produktui
5.3.3. Vyriausybės išlaidų ir mokesčių bendras poveikis pusiausvyros nacionaliniam produktui
5.3.3.1. Vyriausybės išlaidų ir mokesčių bendras poveikis pusiausvyros nacionaliniam produktui, esant autonominei mokesčių sistemai
5.3.3.2. Vyriausybės išlaidų ir mokesčių bendras poveikis pusiausvyros nacionaliniam produktui, esant proporcingai mokesčių sistemai
5.3.4. Fiskalinės politikos priemonių naudojimas
5.4. NEDISKRETINĖ FISKALINĖ POLITIKA
5.5. VISIŠKO UŽIMTUMO BIUDŽETAS – FISKALINĖS POLITIKOS ĮVERTINIMO KRITERIJUS
5.6. FISKALINĖS POLITIKOS ĮGYVENDINIMO PROBLEMOS
5.7. UŽSIENIO PREKYBOS POVEIKIS PUSIAUSVYROS NACIONALINIAM PRODUKTUI
6. PINIGAI IR ŠIUOLAIKINIAI BANKAI
6.1. PINIGŲ FUNKCIJOS
6.2. ISTORINĖ PINIGŲ RAIDA
6.3. PINIGŲ RINKA
6.3.1. Pinigų paklausa
6.3.2. Pinigų pasiūla
6.3.3. Pusiausvyra pinigų rinkoje
6.4. BANKAI, JŲ ATSIRADIMAS, FUNKCIJOS IR RŪŠYS
6.5. ATSKIRAS KOMERCINIS BANKAS BANKŲ SISTEMOJE
6.6. KOMERCINIŲ BANKŲ SISTEMA. PINIGŲ MULTIPLIKATORIUS
7. CENTRINIS BANKAS IR MONETARINĖ POLITIKA
7.1. CB, JO FUNKCIJOS IR VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
7.2. CB ĮVAIRIOSE ŠALYSE IR JŲ NEPRIKLAUSOMYBĖS PROBLEMOS
7.3. MONETARINĖ POLITIKA, JOS ĮGYVENDINIMO PRINCIPAIIR PRIEMONĖS
7.4. MONETARINĖS POLITIKOS ĮGYVENDINIMAS
7.5. MONETARINĖ POLITIKA: TRUMPOJO IR ILGOJOLAIKOTARPIŲ PINIGŲ RINKOS REGULIAVIMAS
7.5.1. Pinigų rinkos reguliavimo mechanizmas trumpuoju laikotarpiu
7.5.2. Pinigų rinkos reguliavimo mechanizmas ilguoju laikotarpiu
7.6. MONETARINĖ POLITIKA IR TARPTAUTINĖ EKONOMIKA
7.7. MONETARINĖS IR FISKALINĖS POLITIKOS POVEIKIS IR JŲ DERINIMAS
8. MONETARINĖ IR FISKALINĖ POLITIKA UŽDAROJE EKONOMIKOJE
8.1. PREKIŲ RINKA IR IS KREIVĖ
8.1.1. Investicijos ir palūkanų norma
8.1.2. Investicijų paklausos kreivė
8.1.3. Palūkanų norma ir bendroji paklausa: IS kreivė
8.2. PINIGŲ RINKA IR LM KREIVĖ
8.3. PUSIAUSVYRA PREKIŲ IR PINIGŲ RINKOSE
8.4. MONETARINĖS POLITIKOS POVEIKIS
8.4.1. Stiprus skatinančiosios monetarinės politikos poveikis
8.4.2. Silpnas skatinančiosios monetarinės politikos poveikis
8.5. SKATINANČIOJI FISKALINĖ POLITIKA IR IŠSTŪMIMAS
8.5.1. Skatinančiosios fiskalinės politikos poveikis IS kreivei
8.5.2. Stiprus ir silpnas fiskalinės politikos poveikis
8.6. FISKALINĖ POLITIKA, MONETARINĖ POLITIKA IR ŠIŲ POLITIKŲ DERINYS
8.6.1. Fiskalinės politikos multiplikatoriaus priklausomybė nuo monetarinės reakcijos
8.6.2. Monetarinės ir fiskalinės politikos derinys
8.7. IS-LM MODELIO PANAUDOJIMAS STABILIZAVIMO POLITIKOJE
9. MAKROEKONOMIKOS BENDROJI PUSIAUSVYRA
9.1. MAKROEKONOMIKOS PAKLAUSOS KREIVĖ – KAINŲ, NACIONALINIO PRODUKTO IR PALŪKANŲ NORMOS DERINYS
9.2. DARBO RINKA IR BENDROSIOS PASIŪLOS KREIVĖ
9.3. MAKROEKONOMIKOS PASIŪLOS KREIVĖ – KAINŲ, NACIONALINIO PRODUKTO IR UŽIMTUMO DERINYS
9.4. MONETARINĖS IR FISKALINĖS POLITIKOS ĮTAKA BENDRAJAI PAKLAUSAI. EKLEKTINĖ BENDROSIOS PASIŪLOS KREIVĖ
9.5. DARBO UŽMOKESTIS DARBO RINKOJE
9.6. TRUMPOJO LAIKOTARPIO BENDROSIOS PASIŪLOS TIESĖ. KAINŲ IR DARBO UŽMOKESČIO PRISIDERINIMAS
9.7. MAKROEKONOMIKOS BENDROSIOS PUSIAUSVYROS MODELIS. KAINŲ, NACIONALINIO PRODUKTO IR UŽIMTUMO PRISIDERINIMAS
9.8. MAKROEKONOMIKOS BENDROSIOS PUSIAUSVYROS MODELIS, NAUDOJANT MDS-AS IR IS-LM KREIVES
9.9. BENDROSIOS MAKROEKONOMIKOS PUSIAUSVYROS MODELIO PRAKTINIS NAUDOJIMAS
10. EKONOMINIO AUGIMO TEORIJA
10.1. EKONOMINIO AUGIMO TEORIJOS ESMĖ
10.2. EKONOMINIO AUGIMO KLASIFIKACIJA
10.3. EKONOMINIO AUGIMO VEIKSNIAI IR JŲ POVEIKIO AUGIMUI CHARAKTERISTIKA
10.4. TEORINIAI EKONOMINIO AUGIMO MODELIAI IR JŲ PRAKTINĖ REIKŠMĖ
10.4.1. Teorinis ekonominio augimo modelis tobulosios konkurencijos sąlygomis
10.4.2. Teoriniai ekonominio augimo modeliai netobulosios konkurencijos sąlygomis
10.5. EKONOMINIS AUGIMAS IR EKONOMINĖS RAIDOS CIKLIŠKUMAS
11. NEDARBAS
11.1. NEDARBAS IR JO PRIEŽASTYS. NATŪRALUSIS NEDARBO LYGIS
11.1.1 Darbo jėgos ir nedarbo sąvokos
11.1.2. Nedarbo priežastys
11.1.3. Nedarbo tipai. Natūralusis nedarbo lygis
11.2. NEDARBO PASEKMĖS IR NUOSTOLIAI
11.3. NEDARBO IR UŽIMTUMO REGULIAVIMAS
11.4. PAGRINDINIAI NEDARBO RODIKLIAI
11.4.1. Nedarbo trukmė
11.4.2. Nedarbas tarp atskirų demografinių grupių
12. INFLIACIJA
12.1. INFLIACIJA, JOS FORMOS IR TEMPAI
12.1.1. Infliacijos turinys
12.1.2. Infliacijos formos
12.1.3. Infliacijos matavimo būdai
12.2. INFLIACIJOS PRIEŽASTYS
12.2.1. Bendrosios paklausos sukelta infliacija
12.2.1.1. Pinigų pasiūla kaip infliacijos sąlyga
12.2.1.2. Valstybės biudžeto deficitas ir infliacija
12.2.1.3. Infliacinis mokestis ir senjoražas
12.2.2. Bendrosios pasiūlos (kaštų) infliacija
12.2.2.1. Pasiūlos sutrikimai ir infliacija
12.2.2.2. Darbo užmokestis ir kaštų infliacija
12.2.2.3. Infliacijos lūkesčiai
12.3. INFLIACIJA IR NEDARBAS. FILIPSO KREIVĖ
12.3.1. Darbo užmokestis, infliacija ir nedarbas
12.3.2. Trumpojo laikotarpio Filipso kreivė
12.3.3. Ilgojo laikotarpio Filipso kreivė
12.3.4. Racionaliųjų lūkesčių teorija ir nedarbo – infliacijos problema
12.4. EKONOMINĖS IR SOCIALINĖS INFLIACIJOS PASEKMĖS
12.4.1. Numatytos infliacijos pasekmės
12.4.1.1. Numatyta infliacija ir realioji palūkanų norma
12.4.1.2. Numatytos infliacijos kaštai
12.4.2. Netikėtos infliacijos pasekmės
12.5. INFLIACIJOS MAŽINIMO BŪDAI
12.5.1. Pajamų indeksavimas
12.5.2. Infliacijos kontrolė
12.5.3. Antiinfliacinė politika
12.5.3.1. Bendrosios paklausos mažinimas ir jo padariniai
12.5.3.2. Antiinfliacinė pasiūlos politika
13. ATVIROSIOS EKONOMIKOS MAKROEKONOMIKA
13.1. VALIUTŲ RINKA. FIKSUOTAS IR PLAUKIOJANTIS VALIUTOS KURSAS
13.2. MOKĖJIMŲ BALANSAS
13.3. REALUSIS VALIUTOS KURSAS
13.4. MOKĖJIMŲ BALANSO ELEMENTŲ KITIMAS
13.5. VIDINĖ IR IŠORINĖ PUSIAUSVYRA
13.6. MOKĖJIMŲ BALANSAS, PINIGŲ PASIŪLA, PRISIDERINIMAS, MONETARINĖ IR FISKALINĖ POLITIKA, ESANT FIKSUOTAM VALIUTOS KURSUI
13.7. DEVALVACIJOS PASEKMĖS TRUMPUOJU, VIDUTINIUOJU IR ILGUOJU LAIKOTARPIU
13.8. PERKAMOSIOS GALIOS PARITETAS IR SPEKULIACIJOS ĮTAKA PLAUKIOJANČIAM VALIUTOS KURSUI
13.9. MONETARINĖ IR FISKALINĖ POLITIKA, ESANT PLAUKIOJANČIAM VALIUTOS KURSUI
13.10. MAŽOS ATVIROSIOS EKONOMIKOS MODELIS
13.11. DIDELĖS ATVIROSIOS EKONOMIKOS MODELIS
14. REALAUS EKONOMINIO CIKLO TEORIJA
14.1. REALIOJI BENDROJI PAKLAUSA IR REALIOJI BENDROJI PASIŪLA
14.2. REALAUS EKONOMINIO CIKLO MODELIS
14.2.1. Fiskalinės politikos poveikis realaus ekonominio ciklo modelyje
14.2.2. Technikos bei technologinių gamybos pasikeitimų poveikis realaus ekonominio ciklo modelyje
14.3. REALAUS EKONOMINIO CIKLO TEORIJOS PAGRINDINIAI DISKUSIJŲ OBJEKTAI
14.3.1. Svarbių technologinių gamybos pasikeitimų vaidmuo realaus ekonominio ciklo teorijoje
14.3.2. Nedarbo priežastys realaus ekonominio ciklo teorijoje
14.3.3. Pinigų neutralumo vaidmuo realaus ekonominio ciklo teorijoje
14.3.4. Darbo užmokesčio ir kainų lankstumas realaus ekonominio ciklo teorijoje
14.4. EKONOMIKOS MOKSLAS KAIP DINAMINIS PROCESAS
15. TARPTAUTINĖ PREKYBA IR PREKYBOS POLITIKA
15.1. PALYGINAMASIS PRANAŠUMAS
15.1.1. Palyginamojo pranašumo dėsnio esmė
15.1.2. Palyginamojo pranašumo pasekmės
15.1.3. Palyginamojo pranašumo principo taikymas daugiau nei dviem prekėms
15.1.4. Palyginamasis pranašumas dėl skirtingo santykio tarp gamybos veiksnių
15.2. TARPTAUTINĖ PREKYBA ŠAKOS VIDUJE
15.3. TARPTAUTINĖS PREKYBOS STRUKTŪRA
15.3.1. Tarptautinės prekybos pobūdis
15.3.2. Tarptautinės prekybos prekinė struktūra
15.3.3. Lietuvos užsienio prekybos pobūdis ir prekinė struktūra
15.4. TARPTAUTINĖS PREKYBOS NAUDA IR ŽALA
15.5. TARPTAUTINĖS PREKYBOS POLITIKOS FORMOS IR PRIEMONĖS
15.5.1. Tarptautinės prekybos politikos formos
15.5.2. Tarptautinės prekybos politikos priemonės
15.5.2.1. Muito poveikis kainai ir gamybos apimčiai
15.5.2.2. Visuomeniniai muitų kaštai (gerovės nuostoliai)
15.5.2.3. Muitų naudojimą pateisinantys argumentai
15.5.3. Kitos tarptautinės prekybos politikos priemonės
15.6. NAUJOS TENDENCIJOS TARPTAUTINĖS PREKYBOS POLITIKOJE
16. TARPTAUTINĖ PINIGŲ SISTEMA IRTARPTAUTINIAI FINANSAI
16.1. VALIUTŲ KURSŲ REŽIMAI
16.2. AUKSO STANDARTAS
16.2.1. Aukso standarto veikimo sąlygos
16.2.2. Mokėjimų balanso reguliavimas esant aukso standartui
16.2.3. Aukso standarto veikimo įvertinimas
16.3. FIKSUOTI VALIUTŲ KURSAI. DOLERIO STANDARTAS
16.4. PLAUKIOJANTYS VALIUTŲ KURSAI
16.4.1. Plaukiojančių valiutų kursų panaudojimo problemos
16.4.2. Reguliuojamai plaukiojantys valiutų kursai
16.5. FIKSUOTŲ IR PLAUKIOJANČIŲ VALIUTŲ KURSŲ NAUDOJIMO PRANAŠUMAI IR TRŪKUMAI
16.6. TARPTAUTINĖS POLITIKOS KOORDINAVIMAS
17. BESIVYSTANČIŲ ŠALIŲ PROBLEMOS PASAULIO EKONOMIKOJE
17.1. NELYGYBĖ IR JOS NUSTATYMO BŪDAI
17.2. TURTINGOS IR EKONOMIŠKAI ATSILIKUSIOS ŠALYS
17.3. BESIVYSTANČIŲ ŠALIŲ EKONOMINIO VYSTYMOSI YPATUMAI
17.4. VALSTYBĖS VAIDMUO
17.5. BESIVYSTANČIŲ ŠALIŲ VYSTYMOSI KELIAI
17.5.1. Ekonomikos vystymas, naudojant pajamas iš pirminių produktų eksporto
17.5.2. Industrializacijos įtaka šalies vystymuisi
17.5.3. Skolinimasis ir vystymasis
17.5.4. Pagalba atsilikusioms šalims
17.5.5. Lietuvos ekonomikos vystymo problemos
PAGRINDINIAI SUTRUMPINIMAI
PAGRINDINIŲ TERMINŲ ŽODYNAS
LITERATŪRA

Knyga neprieinama