Operacinių sistemų architektūros
Turinys
1. Įvadas
1.1. Operacinė sistema
1.1.1. Operacinės sistemos branduolys
1.1.2. Monolitiniai branduoliai
1.1.3. Mikrobranduoliai
1.1.3.1. Komunikacijos tarp procesų
1.1.3.2. Serveriai
1.1.3.3. Įrenginių tvarkyklės
1.1.3.4. Esminiai komponentai ir minimalumas
1.1.3.5. Funkcionavimas
1.1.3.6. Atmintinės valdymas
1.1.3.7. Sauga
1.1.3.8. I/O komunikacijos
1.1.3.9. Plėtimo ir perkėlimo į kitą techninę platformą galimybės
1.1.3.10. Išvados
1.1.4. Hibridiniai branduoliai
1.1.5. Egzobranduoliai
1.1.6. Nanobranduoliai
1.2. Skyriaus išvados
1.3. Literatūra
2. Mobiliosios operacinės sistemos
2.1. Įžanga
2.2. Šiandieninės mobiliosios operacinės sistemos
2.3. Operacinė sistema Android
2.3.1. Programos ir programų karkasas
2.3.2. Bibliotekos ir programų vykdymo aplinka
2.3.3. Programų vykdymo aplinka
2.3.4. Linux OS branduolys
2.3.5. Android OS saugumas
2.3.6. Android OS įkrovos procesas
2.4. Literatūra
3. Virtualizacija
3.1. Virtualizacijos būdas: Visiška virtualizacija
3.2. Virtualizacijos būdas: OS virtualizacija
3.3. Virtualizacijos būdas: paravirtualizacija
3.3.1. Hiperkvietiniai paravirtualizacijoje
3.3.2. Planavimas
3.3.3. Pertrauktys
3.3.4. Atmintinė
3.3.5. I/O įrenginiai
3.3.6. Darbas tinkle
3.3.7. Blokiniai įrenginiai
3.4. Literatūra
4. Debesų kompiuterija, arba skaičiavimai debesyse
4.1. Debesų paslaugų tipai
4.2. Eucalyptus sistema
4.3. Ateities OS
4.4. Literatūra
5. Kompiuterių tinklo įrenginių operacinės sistemos
5.1. Kompiuterių tinklo įrenginių operacinių sistemų evoliucija
5.2. Maršrutų parinktuvų operacinių sistemų struktūra
5.2.1. Daugialygių procesų planavimas
5.2.2. Duomenų paketų komutavimo metodai
5.3. Belaidžio tinklo įrenginių operacinės sistemos
5.4. Literatūra
6. Paskirstytosios sistemos
6.1. Įvadas
6.2. Multiprocesorinės sistemos
6.3. Multiprocesorinių sistemų techninė įranga
6.3.1. UMA multiprocesorinės sistemos
6.3.2. NUMA multiprocesorinės sistemos
6.4. Multiprocesorinių sistemų OS
6.4.1. Multiprocesorinių sistemų OS tipai
6.4.2. Procesų sinchronizavimas multiprocesorinėse sistemose
6.4.3. Planavimas multiprocesorinėse sistemose
6.4.3.1. Laiko skirstymas
6.4.3.2. Erdvės skirstymas
6.4.3.3. Mišrusis planavimas
6.5. Vienalytės multikompiuterinės sistemos
6.5.1. Multikompiuterinių sistemų techninė įranga
6.5.2. Komutavimas vienalytėse multikompiuterinėse sistemose
6.5.2.1. Žemo lygio komunikavimo programinė įranga
6.5.2.2. Vartotojo lygio komunikavimo programinė įranga
6.5.3. Planavimas vienalytėse multikompiuterinėse sistemose
6.6. Mišrios multikompiuterinės (paskirstytosios) sistemos
6.6.1. Tarpinė programinė įranga ir jos charakteristikos
6.6.1.1. Dalijimasis ištekliais
6.6.1.2. Sistemos atvirumas
6.6.1.3. Sistemos saugumas
6.6.1.4. Sistemos plečiamumas
6.6.1.5. Pakantumas klaidoms ir kritinėms situacijoms
6.6.1.6. Lygiagretumas
6.6.1.7. Skaidrumas
6.6.2. Tarpinės programinės įrangos modeliai
6.6.2.1. Paskirstytųjų failų TPĮ
6.7. Multiprocesorinių ir multikompiuterinių sistemų OS palyginimas
6.8. Literatūra