TURINYS
PRATARMĖ
ĮVADAS
1 skyrius. PAGRINDINĖS INŽINERINIŲ MEDŽIAGŲ SAVYBĖS
1.1. Pagrindinės mechaninės inžinerinių medžiagų savybės ir jų nustatymo metodai
1.1.1. Medžiagų stipris tempiant
1.1.2. Kietumas
1.1.3. Smūginis tąsumas
1.1.4. Medžiagų atsparumas dilimui
1.1.5. Inžinerinių medžiagų termofizikins savybės
1.1.6. Metalų atsparumas karščiui
2 skyrius. KRISTALINIŲ MEDŽIAGŲ SANDARA IR JOS SUSIDARYMO DĖSNINGUMAI
2.1. Kristalinių medžiagų sandara
2.1.1. Elementarios erdvinės gardelės, transliacinės (Bravė) ir kristalinės gardelės sąvokos
2.1.2. Polimorfiniai kristalinių medžiagų kitimai (alotropija, enantiotropija)
2.1.3. Kristalų savybių anizotropija
2.1.4. Kristalinių medžiagų struktūros defektai
2.2. Kristalizacija: savaiminė, nesavaiminė, pirminė ir rekristalizacija
2.2.1. Savaiminė pirminė kristalizacija
2.2.2. Kristalo branduolio susidarymas homogeniškame lydale
2.2.3. Nesavaiminė pirminė kristalizacija
2.2.4. Rekristalizacija, kristalų augimas
3 skyrius. METALAI IR JŲ LYDINIAI
3.1. Bendrosios metalų lydinių sąvokos
3.2. Geležies lydiniai – plienai ir ketūs
3.2.1. Geležies ir anglies savybės
3.2.2. Fe-C lydinių fazinių būsenų diagrama, plieno ir ketaus susidarymas
3.2.3. Plienų mikrostruktūra ir anglies kiekio įtaka plieno mechaninėms savybėms
3.2.4. Įprastinių priemaišų įtaka plieno mechaninėms savybėms
3.2.5. Plienų klasifikacija
3.2.6. Angliniai plienai
3.2.7. Legiruotieji plienai
3.2.8. Nerūdijantys plienai
3.2.9. Ferolydiniai
3.2.10. Ypatingų savybių plienai ir geležies lydiniai
3.2.11. Ketūs
3.3. Spalvotieji metalai ir jų lydiniai
3.3.1. Varis ir jo lydiniai
3.3.2. Žalvariai
3.3.3. Bronzos
3.3.4. Nikelio lydiniai
3.3.5. Lengvieji lydiniai
3.3.6. Antifrikciniai (guoliniai) lydiniai ir medžiagos
3.3.7. Kietlydiniai
3.4. Detalių ilgaamžiškumo padidinimo būdai
3.4.1. Terminis detalių apdorojimas
3.4.2. Termocheminis apdorojimas
3.5. Pagrindiniai kietųjų medžiagų stiprio padidinimo būdai
4 skyrius. KERAMINĖS MEDŽIAGOS
4.1. Keraminių medžiagų klasifikacija, svarbiausios savybės
4.2. Įprastinė keramika
4.2.1. Įprastinės keramikos žaliavos ir pagrindiniai gamybos būdai
4.2.2. Pagrindinės konstrukcinės keraminės medžiagos
4.3. Techninė keramika
4.3.1.Techninės keramikos savybės ir klasifikacija
4.3.2. Techninės keramikos žaliavų paruošimo būdai
4.3.3. Techninės keramikos gaminių formavimo būdai
4.3.4. Techninės keramikos degimo ypatumai
4.3.5. Techninė keramika iš aukštatemperatūrių oksidų
4.3.6. Keramika iš sunkiai lydžių neoksidinių junginių
4.3.7. Keraminiai kompozitai
4.3.8. Keraminės ugniai atsparios medžiagos
4.3.9. Ugniai atsparūs skiediniai ir betonai
4.3.10. Pluoštinės ugniai atsparios medžiagos
5 skyrius. STIKLAS IR SITALAI
5.1. Stikliškosios būsenos susidarymo dėsningumai
5.2. Pramoninių stiklų klasifikacija ir panaudojimas
5.3. Stiklo gamybos žaliavos
5.4. Pagrindinės statybinio stiklo atmainos
5.5.Techninio stiklo atmainos
5.5.1. Elektrovakuuminis stiklas
5.5.2. Kvarcinis stiklas
5.5.3. Stiklo pluoštas
5.5.4. Grūdintas ir bešukis stiklas
5.5.5. Optinis stiklas
5.6. Sitalai
5.7. Specialūs techniniai stiklai ir kompozitai
6 skyrius. ELEKTRONIKOJE NAUDOJAMOS NEORGANINĖS MEDŽIAGOS
6.1. Silicio medžiagų panaudojimas elektronikoje
6.2. Keraminės dielektrinės medžiagos
6.3. Neorganinės feroelektrinės ir pjezoelektrinės medžiagos
6.4. Magnetinės metalų ir keramikos savybės
6.5. Keraminiai magnetai
6.6. Metaliniai ir keraminiai superlaidininkai
LITERATŪRA