Turinys
1. Įvadas
2. Žalioji chemija: principai ir koncepcijos
2.1. Šiuolaikinė chemijos pramonė
2.3. Atomų ekonomija
3. Katalizinės reakcijos
3.1. Heterogeninė katalizė
3.1.1. Amoniako sintezė
3.1.2. Sieros rūgšties sintezė
3.1.3. Hidrogenolizė
3.1.4. Ceolitai ir katalizė
3.1.5. Kuro celės
3.1.6. Katalitiniai konverteriai
3.2. Homogeninė katalizė
3.2.1. Acto rūgšties sintezė
3.2.2. Katalizė pereinamųjų metalų kompleksais
3.2.3. TAML: vandenilio peroksido aktyvatorius
3.3. Biokatalizė
3.4. Katalizė pernešant fazes
4. Tirpikliai chemijoje: alternatyvieji sprendimo būdai
4.1. Organinių tirpiklių naudojimo problemos
4.2. Cheminė sintezė be tirpiklių
4.3. Vanduo kaip tirpiklis
4.3.1. Organinės reakcijos vandenyje
4.3.2. Vandeniniai emulsiniai dažai
4.4. Joniniai skysčiai
4.4.1. Joninių skysčių struktūra
4.4.2. Joninių skysčių savybės
4.4.3. Joninių skysčių gavimas
4.4.4. Joninių skysčių naudojimas
4.4.4.1. Katalizė joniniuose skysčiuose
4.4.4.2. Kitos cheminės reakcijos joniniuose skysčiuose
4.4.4.3. Biokatalizė joniniuose skysčiuose
4.4.4.4. Joniniai skysčiai elektrochemijoje
4.4.4.5. Joniniai skysčiai cheminio separavimo procesuose
4.5. Fluortirpiklių bifazinės sistemos
4.6. Superkritiniai skysčiai
4.6.1. Superkritinis anglies dioksidas
4.6.1.1. Ekstrakcija superkritiniu anglies dioksidu
4.6.1.2. Cheminės reakcijos superkritiniame anglies diokside
4.6.2. Superkritinis vanduo
4.6.2.1. Superkritinis vanduo polimerų technologijoje
4.6.2.2. Oksidavimas superkritiniame vandenyje
4.6.2.3. Kitos superkritinio vandens panaudojimo sritys
5. Alternatyvūs energijos šaltiniai
5.1. Mikrobangos (MB)
5.1.1. Dielektrinis šildymas mikrobangomis
5.1.1.1. Dipolinė poliarizacija
5.1.1.2. Elektrinis laidumas
5.1.1.3. Perkaitinimo efektas
5.1.1.4. Tirpikliai
5.1.2. Reakcijų, veikiant mikrobangomis, pavyzdžiai
5.1.2.1. Reakcijos be tirpiklių
5.1.2.2. Reakcijos vandenyje
5.1.2.3. Reakcijos joniniuose skysčiuose
5.1.2.4. Kitos reakcijos
5.2. Fotochemija
5.2.1. Fotocheminės aktyvacijos principas
5.2.2. Fotocheminių reakcijų pavyzdžiai
5.2.2.1. Skilimas į laisvuosius radikalus
5.2.2.2. Skilimas į molekules
5.2.2.3. Intramolekulinis persigrupavimas
5.2.2.4. Fotoizomerizacija. Fotodimerizacija
5.2.2.5. Vandenilio abstrakcijos reakcija. Fotosensibilizavimas
5.3. Ultragarsinė chemija
5.3.1. Ultragarso veikimo principas
5.3.2. Ultragarsinės chemijos reakcijų pavyzdžiai ir jų pritaikymas žaliojoje chemijoje
5.3.2.1. Reakcijos, kurios veikiant ultragarsu vyksta ne klasikine kryptimi
5.3.2.2. Ultragarso inicijuotos reakcijos
5.3.2.3. Ultragarso poveikis reakcijos greičiui, produktų išeigai ir atrankumui
5.3.2.4. Radikalų ir reagentų gavimas
5.3.2.5. Mažiau pavojingų ir toksiškų reagentų naudojimas
5.4. Elektrochemija
5.4.1. Elektrochemijos principai
5.4.2. Elektrocheminių reakcijų pavyzdžiai
5.4.2.1. Katodinė redukcija
5.4.2.2. Anodinė oksidacija
6. Atsinaujinantys ištekliai – biomasė
6.1. Biomasės šaltiniai
6.1.1. Biomasė iš augalų kultūrų
6.1.2. Biomasė iš augalinių atliekų
6.2. Biomasės panaudojimas
6.2.1. Bioorganinės medžiagos iš augalinės žaliavos
6.2.1.1. Karbohidratai (angliavandeniai) ir jų dariniai
6.2.1.2. Riebalai ir aliejai bei jų dariniai
6.2.1.3. Baltymai
6.2.1.4. Antriniai metabolitai
6.2.1.4.1. Terpenoidai
6.2.1.4.2. Steroidai
6.2.1.4.3. Kiti organiniai junginiai
6.2.1.4.4. Alkaloidai
6.2.2. Bioenergijos ir biokuro gamyba
6.2.2.1. Kietasis ir dujinis biokuras
6.2.2.2. Skystasis biokuras ir biodegalai
7. Atliekos ir jų tvarkymas
7.1. Atliekų šaltiniai
7.2. Atliekų tvarkymas
7.2.1. Atliekų kiekio mažinimas jų susidarymo šaltiniuose
7.2.2. Atliekų apdorojimo metodai
7.2.2.1. Fiziniai metodai
7.2.2.2. Cheminiai metodai
7.2.2.3. Biologiniai metodai
7.2.3. Atliekų šalinimas - cheminių medžiagų bioskilimas
7.2.4. Atliekų perdirbimas – plastikai
7.2.4.1. Plastikų kategorijos
7.2.4.2. Plastikų atliekų rūšiavimo (separavimo) metodai
7.2.4.3. Plastikų atliekų apdorojimo metodai
8. Saugesni cheminiai procesai
8.1. Įžanga
8.2. Cheminiam procesui būdingų pavojų valdymo strategijos
8.3. Saugesnių procesų projektavimo strategijos