Turinys
1. Statybiniai konglomeratai ir jų naudojimas
2. Konglomeratų struktūra
2.1. Struktūros samprata
2.3. Struktūros parametrai
2.4. Struktūros modeliai
3. Mineraliniai rišikliai
3.1. Cementai
3.1.1. Cementų klasifikacija
3.1.2. Cemento klinkerio cheminė ir mineralinė sudėtis
3.1.3. Cemento savybės
3.2. Hidraulinės kalkės
3.3. Romancementis
3.4. Kalkės
3.5. Gipsas
3.6. Anhidritas ir estrichgipsas
3.7. Magneziniai rišikliai
3.8. Skystasis stiklas
3.9. Kompleksiniai rišikliai
3.10. Silikatiniai rišikliai
4. Organiniai rišikliai
4.1. Bitumai
4.1.1. Bitumo cheminė sudėtis
4.1.2. Bitumo struktūra
4.1.3. Bitumo savybės
4.2. Degutai
4.3. Polimeriniai rišikliai
4.3.1. Struktūra ir savybės
4.3.2. Termoplastiniai polimerai
4.3.3. Termoreaktyvieji polimerai
4.3.4. Kaučiukai ir lateksai
4.3.5. Silikonai
4.3.6. Celiuliozė
4.3.7. Aliejai
4.3.8. Pokostai
5. Rišiklių kietėjimo principai
5.1. Cemento hidratacija
5.2. Kalkių kietėjimas
5.3. Gipso kietėjimas
5.4. Silikatinių rišiklių kietėjimas
5.5. Magnezinių rišiklių kietėjimas
5.6. Skystojo stiklo kietėjimas
5.7. Kompleksinių rišiklių kietėjimas
5.8. Mineralinių rišiklių kietėjimo teorijos
5.9. Cemento akmens struktūros formavimosi etapai
5.10. Cemento akmens kietėjimo intensyvumas
5.11. Šilumos išsiskyrimas cemento kietėjimo metu
5.12. Cemento tešlos rišimasis
5.13. Cemento akmens kontrakcija
5.14. Tūrio pastovumas kietėjimo metu
5.15. Bitumo ir deguto kietėjimas
5.16. Polimerizacija ir polikondensacija
5.16.1. Polimerizacija
5.16.2. Polikondensacija
5.16.3. Vulkanizacija
6. Sukietėjusios matricos mikrostruktūra
6.1. Cemento hidratacijos naujadarai
6.2. Cemento akmens mikrostruktūra
6.3. Cemento akmens poringumas
6.4. Cemento akmens struktūros parametrai
6.5. Vandens ryšio formos cemento akmenyje
6.6. Cemento akmens skytosios fazės šarmingumas
6.7. Kalkių ir gipso akmens mikrostruktūra
6.8. Sukietėjusio bitumo ir deguto mikrostruktūra
6.9. Polimerinės matricos mikrostruktūra
7. Cheminiai ir mineraliniai priedai
7.1. Mineralinių rišiklių priedai
7.1.1. Klasifikacija ir bendrieji reikalavimai
7.1.2. Vanduo mišinių ruošimui
7.1.3. Adsorbcija. Dvigubas elektrinis sluoksnis. Dzeta potencialas
7.1.4. Paviršiaus įtempis ir drėkinamumas
7.1.5. Plastikliai ir superplastikliai
7.1.6. Rišimosi ir kietėjimo greitikliai
7.1.7. Rišimosi lėtikliai
7.1.8. Orą įtraukiantys priedai
7.1.9. Dujodarai ir putokšliai
7.1.10. Prieššaltiniai priedai
7.1.11. Aktyvūs mineraliniai priedai
7.1.11.1. Klasifikacija ir savybės
7.1.11.2. Veikimo mechanizmas ir poveikis cemento akmens struktūrai
7.1.12. Mikroužpildai
7.2. Organinių rišiklių priedai
7.2.1. Bituminių rišiklių priedai
7.2.2. Polimerinių rišiklių priedai
7.3. Pigmentai ir dažalai
8. Užpildai ir jų savybės
8.1. Užpildų klasifikacija
8.2. Užpildo stambumas
8.3. Užpildo granuliometrinė sudėtis
8.4. Užpildo dalelių forma ir paviršius
8.5. Užpildo dalelių tankis ir piltinis tankis
8.6. Užpildo dalelių stiprumas
8.7. Užpildo dalelių atsparumas dėvėjimuisi
8.8. Užpildo ilgaamžiškumas
8.9. Žalingos priemaišos užpilde
8.10. Cheminiai reikalavimai užpildams
8.11. Mineralinė – petrografinė gamtinių užpildų sudėtis
8.12. Lengvieji poringieji užpildai
8.13. Organiniai užpildai
8.14. Polimeriniai užpildai
9. Plaušai ir fibros
9.1. Dispersinis armavimas
9.2. Medžiagos plaušų ir fibrų gamybai
9.3. Plaušų ir fibrų charakteristikos
10. Mišinių reologinės ir technologinės savybės
10.1. Mišinių struktūra
10.2. Mišinių reologinės charakteristikos
10.3. Mišinių tiksotropiškumas ir dilatantiškumas
10.4. Reologiniai modeliai
10.5. Reologinių savybių nustatymo metodai
10.6. Struktūros įtaka mišinių reologinėms savybėms
10.7. Mišinių klojumas (konsistencija)
10.8. Mišinių stabilumas
10.9. Oro kiekis mišinyje
10.10. Mišinio konsistencijai įtakos turintys veiksniai
10.11. Mišinių stabilumui įtakos turintys veiksniai
11. Konglomeratų monostruktūra
11.1. Konglomeratų makrostruktūros tipai
11.2. Makrostruktūros parametrai
11.3. Makrostruktūros defektai
11.4. Sukietėjusio rišiklio ir užpildo kontaktinė zona
12. Konglomeratų savybės
12.1. Fizikinės savybės
12.1.1. Tankis
12.1.2. Temperatūrinės deformacijos
12.2. Konglomeratų stiprumo teorijos
12.3. Konglomeratų irimo mechanizmas
12.4. Dviašis įtempimų būvis konglomeratuose
12.5. Įtempimų koncentracijos konglomeratuose
12.6. Konglomeratų irimo mechanikos pagrindai
12.7. Stipruminės savybės
12.7.1. Stiprumo bandymo metodika
12.7.2. Stiprumas gniuždant
12.7.3. Stiprumas lenkiant
12.7.4. Stiprumas tempiant skėlimu
12.7.5. Struktūros įtaka konglomeratų stiprumui
12.8. Deformacinės savybės
12.8.1. Įtempimų ir deformacijų būvis
12.8.2. Tamprumo ir deformacijų modulis
12.8.3. Puasono koeficientas
12.9. Maršalo bandymas
12.10. Atsparumas dinaminiams ir smūginiams poveikiams
12.11. Susitraukimas
12.12. Valkšnumas
12.13. Adhezija ir kohezija
12.14. Dilumas
12.15. Laidumas skysčiams ir garams
12.16. Šiluminės savybės
12.17. Akustinės savybės
12.18. Atsparumas šalčiui
13. Konglomeratų korozija ir senėjimas
13.1. Cemento akmens korozijos tipai
13.2. Tirpių junginių išplovimas
13.3. Sulfatinė korozija
13.4. Rūgštinė korozija
13.5. Magnezinė korozija
13.6. Užpildų šarminė korozija
13.7. Armatūros korozija
13.8. Bituminių rišiklių destrukcija
13.9. Polimerų senėjimas ir destrukcija
Literatūra