Viso knygų: 905
el. paštaskodas
Turinys
Pratarmė
1. Įvadas
2. Elektroninė spektroskopija
2.1. Pagrindiniai dėsningumai
2.2. UV-RŠ spektrometrai
2.3. Organinių junginių vidiniai elektroniniai šuoliai
2.3.1. Aciklinių ir aliciklinių junginių valentinių elektronų šuoliai
2.3.1.1. Sotieji junginiai
2.3.1.2. Nesotieji junginiai, turintys nekonjuguotuosius, daugiagubuosius ryšius
2.3.1.3. Nesotieji junginiai, turintys konjuguotuosius dvigubuosius ryšius
2.3.1.4. Poliinai ir eninai
2.3.1.5. Karboniliniai junginiai
2.3.1.6. Azoto atomą turintys junginiai
2.3.1.7. Sieros atomą turintys junginiai
2.3.2. Aromatinių junginių valentinių elektronų šuoliai
2.3.2.1. Vienpakaičiai benzeno junginiai
2.3.2.2. Benzeno junginiai, turintys daugiau nei vieną pakaitą
2.3.2.3. Kondensuotieji aromatiniai junginiai
2.3.2.4. Tam tikrų heterociklinių junginių valentinių elektronų šuoliai
2.3.2.5. Konfigūracijos atspindys UV spektruose
2.4. Krūvio pernašos šuoliai
2.5. UV-RŠ spektrų panaudojimas organinių junginių tapatumui ir struktūrai tirti
2.6. Tirpikliai ir jų įtaka
3. Vibracinė spektroskopija
3.1. Harmoninio ir anharmoninio osciliatoriaus modeliai
3.2. Svyravimų tipai ir smailių kiekis spektre
3.3. Absorbcijos smailių intensyvumas
3.4. IR spektrometrai
3.4.1. Dviejų spindulių dispersinis spektrometras
3.4.2. Fourier (Furje) transformacinis (FT) spektrometras
3.5. Absorbcinio vibracinio spektro vidurinėje IR srityje interpretavimas
3.5.1. Alkanų būdingieji virpesiai
3.5.1.1. C–H valentiniai virpesiai
3.5.1.2. C–H deformaciniai virpesiai
3.5.2. Alkenų būdingieji virpesiai
3.5.2.1. C=C valentiniai virpesiai
3.5.2.2. =C–H valentiniai virpesiai
3.5.2.3. =C–H deformaciniai virpesiai
3.5.3. Alkinų būdingieji virpesiai
3.5.3.1. C≡C valentiniai virpesiai
3.5.3.2. ≡C–H valentiniai virpesiai
3.5.3.3. ≡C–H deformaciniai virpesiai
3.5.4. Aromatinių angliavandenilių būdingieji virpesiai
3.5.4.1. Valentiniai virpesiai
3.5.4.2. Deformaciniai virpesiai
3.5.5. Alkoholių ir fenolių būdingieji virpesiai
3.5.5.1. Valentiniai O–H virpesiai
3.5.5.2. Valentiniai C–O virpesiai
3.5.5.3. Deformaciniai O–H virpesiai
3.5.6. Eterių, epoksidų ir peroksidų būdingieji virpesiai
3.5.7. Karbonilo grupes turinčių junginių būdingieji virpesiai
3.5.7.1. Ketonų būdingieji virpesiai
3.5.7.2. Aldehidų būdingieji virpesiai
3.5.7.3. Karboksirūgščių ir karboksianijonų būdingieji virpesiai
3.5.7.4. Esterių ir laktonų būdingieji virpesiai
3.5.7.5. Karboksirūgščių anhidridų ir halogenanhidridų būdingieji virpesiai
3.5.7.6. Amidų būdingieji virpesiai
3.5.8. Aminų ir jų druskų būdingieji virpesiai
3.5.9. α-aminorūgščių ir jų druskų būdingieji virpesiai
3.5.10. Kitų azoto atomus turinčių junginių būdingieji virpesiai
3.5.11. Sieros atomą turinčių junginių būdingieji virpesiai
3.5.12. Halogeno atomą turinčių junginių būdingieji virpesiai
3.6. Tam tikrų veiksnių įtaka būdingųjų virpesių smailių ypatybėms
3.6.1. Tarp molekulių esančių veiksnių įtaka
3.6.2. Molekulėse esančių veiksnių įtaka
3.7. Spektriniai artefaktai
4. Branduolių magnetinio rezonanso spektroskopija
4.1. Įvadas
4.2. Branduolių magnetinis rezonansas
4.3. Impulsinio spektrometro veikimo principas
4.3.1. Impulsas
4.3.2. Makroskopinis magnetizmas ir impulso kampas
4.3.3. Relaksacija
4.3.4. Furje transformacija ir fazių korekcija
4.3.5. Spektro kaupimas
4.3.6. Impulsinio BMR spektrometro sandara
4.4. Cheminis poslinkis
4.4.1. Branduolių ekranavimas
4.4.2. Metilinių, metileninių ir metininių protonų cheminiai poslinkiai
4.4.3. Alkenų ir aromatinių junginių protonų cheminiai poslinkiai
4.4.4. Aldehidinės grupės ir jos darinių protono cheminiai poslinkiai
4.4.5. Hidroksi-, merkapto- ir aminogrupių protonų cheminiai poslinkiai
4.5. Sukinio-sukinio sąveika
4.5.1. J/Δν santykio svarba
4.6. BMR spektro integralinė kreivė
4.7. Magnetinis ekvivalentiškumas
4.8. Sukinio-sukinio sąveikos konstanta ir molekulės struktūra
4.8.1. Sočiųjų junginių protonų sąveikos konstantos
4.8.2. Ciklinių sočiųjų junginių protonų sąveikos konstantos
4.8.3. Alkenų ir alkinų protonų sąveikos konstantos
4.8.4. Arenų protonų sąveikos konstantos
4.9. 1H BMR spektrų analizė
4.9.1. Spektro tipo žymėjimas
4.9.2. Dviejų branduolių sistemos
4.9.3. Trijų branduolių sistemos
4.9.3.1. ABX sistemos spektrai
4.9.3.2. AMX sistemos spektrai
4.9.4. Keturių neekvivalentinių branduolių sistemos
4.10. Cheminiai poslinkiai 13C-BMR spektruose
4.10.1. Alkanų ir cikloalkanų 13C cheminiai poslinkiai
4.10.2. Alkenų ir alkinų 13C branduolių cheminiai poslinkiai
4.10.3. Aromatinių ir heteroaromatinių junginių 13C branduolių cheminiai poslinkiai
4.10.4. Karbonilgrupės 13C branduolių cheminiai poslinkiai
4.11. Kitų branduolių BMR spektroskopija
4.11.1. 2H ir 3H BMR spektroskopija
4.11.2. 14N ir 15N BMR spektroskopija
4.11.2.1. Tirpiklio reikšmė azoto branduolių ekranavimo poveikiams
4.11.2.2. N-X sukinio-sukinio sąveikos konstantos
4.11.3. 19F BMR spektroskopija
4.11.3.1. 19F Branduolio cheminio poslinkio priklausomybė nuo branduolio efektyvaus krūvio
4.11.3.2. Cheminis poslinkis ir junginių struktūra
4.11.3.3. Sukinio-sukinio sąveikos konstantos
4.11.4. 29Si BMR spektroskopija
4.11.5. 31P BMR spektroskopija
4.11.5.1. Teoriniai 31P cheminiai poslinkiai ir empiriniai pastebėjimai
4.12. Branduolių dvigubojo rezonanso eksperimentai
4.12.1. Sukinių sąveikos panaikinimas
4.12.2. Tiesioginis sukinio tyrimas
4.12.3. Tarpmolekulinis dvigubasis rezonansas (INDOR)
4.12.4. Heterobranduolių dvigubasis rezonansas
4.12.5. Plačiajuostis branduolių sąveikos panaikinimas
4.13. Dvimačiai spektrai
4.13.1. Dvimatis homokoreliacinis (H,H-COSY) spektras
4.13.2. Dvimatis heterokoreliacinis (H,C-COSY) spektras
4.13.3. Branduolių Overhauzerio efektas ir dvimatis NOESY spektras
4.14. Poslinkio reagentai
4.15. Chiraliniai poslinkio reagentai
4.15.1. Chiraliniai tirpikliai
4.16. Dinaminė BMR spektroskopija
4.16.1. Koalescencijos temperatūros (Tc) ir atitinkamos greičio konstantos kc skaičiavimas
4.16.2. Laisvoji aktyvacijos entalpija ΔG‡
4.16.3. Kitimų, vykstančių per tarpinę būseną, greičio konstantos
4.16.4. Ketoenolinė tautomerija
4.16.5. Tarpmolekuliniai protonų mainai
4.17. BMR panaudojimas polimerų tyrimams
5. Masių spektrometrija
5.1. Metodo pagrindai
5.2. Aparatūra ir analizės atlikimas
5.3. Masių spektras
5.4. Molekulinės formulės nustatymas
5.5. Molekulinės smailės identifikavimas
5.6. Molekulinio jono fragmentacija
5.7. Persigrupavimas
5.8. Tam tikrų organinių junginių klasių masių spektrai
5.8.1. Angliavandeniliai
5.8.2. Hidroksidariniai
5.8.3. Eteriai
5.8.4. Ketonai
5.8.5. Aldehidai
5.8.6. Karboksirūgštys
5.8.7. Esteriai
5.8.8. Laktonai
5.8.9. Aminai
5.8.10. Amidai
5.8.11. Alifatiniai nitrilai
5.8.12. Nitrojunginiai
5.8.13. Alifatiniai nitritai
5.8.14. Alifatiniai nitratai
5.8.15. Sieros junginiai
5.8.16. Halogeną turintys junginiai
5.8.17. Heteroaromatiniai junginiai
Priedai
Literatūra
Dalykinė rodyklė

Knyga neprieinama