SILIKATŲ CHEMIJA
TURINYS
1. SILICIO CHEMIJA
1.1. Elementinis silicis
1.2. Silicio junginiai su vandeniliu
1.3. Silicio junginiai su metalais
1.4. Silicio junginiai su halogenais
1.5. Silicio junginiai su anglimi
1.6. Silicio junginiai su boru
1.7. Silicio junginiai su azotu
1.8. Silicio junginiai su deguonimi
1.8.1. Kristalinio silicio dioksido atmainos. Polimorfizmas.
1.8.2. Dispersinio silicio dioksido atmainos
1.8.2.1. Silicio rūgštys ir silicio rūgšties polimerizacija
1.8.2.2. Kristalinio ir amorfinio SiO2 tirpumas
1.8.2.3. SiO2 tirpimo greitis
1.8.3. Stikliškasis silicio dioksidas
1.9. Organiniai silicio junginiai
2. KRISTALINIŲ SILIKATŲ STRUKTŪRA IR SAVYBĖS
2.1. Kristalinė kietųjų medžiagų būsena
2.2. Kristalinių medžiagų struktūra
2.3. Pagrindinės joninių struktūrų sudarymo taisyklės
2.4. Tankiausios sanglaudos principas
2.5. Kristalinės medžiagos struktūros vaizdavimas
2.6. Cheminiai ryšiai silikatuose
2.6.1. O–Si–O ryšys ir valentiniai kampai [SiO4] tetraedre
2.6.2. Si–O–Si ryšys ir valentiniai kampai tarpusavyje jungiantis [SiO4] tetraedrams
2.6.3. Si–O ryšio ilgiai
2.6.4. Si–O ryšio prigimtis
2.6.5. Si–O–M ryšiai. Silicio koordinaciniai skaičiai ir poliedrai
2.7. Kristalinių silikatų struktūra ir klasifikacija
2.7.1. Silikatų struktūros ypatumai
2.7.2. Silikatų struktūros pažinimo ir klasifikacijos kūrimo raida
2.7.3. Struktūrinė silikatų klasifikacija
2.7.4. Kristalocheminė silikatų klasifikacija
2.7.5. Silikatų fizikinių savybių priklausomybė nuo struktūros
2.8. Silikatų pavadinimų sudarymo principai. Silikatų formulės
2.9. Kristalų defektai
2.9.1. Kietieji tirpalai (mišrieji kristalai) silikatinėse sistemose. Izomorfizmas
2.9.2. Šotkio ir Frenkelio defektai
2.9.3. Dislokacijos
3. SKYSTOSIOS BŪSENOS IR STIKLIŠKŲJŲ SILIKATŲ STRUKTŪRA IR SAVYBĖS
3.1. Silikatų lydalų sandara
3.2. Lydalų vaidmuo silikatinių medžiagų technologijoje
3.3. Stikliškoji būsena, jos ypatumai
3.4. Stiklodaros principai
3.4.1. Struktūrinės stiklodaros teorijos
3.4.2. Kinetinė stiklodaros teorija
3.5. Stiklo atmainos
3.6. Stiklo struktūros
3.7. Bendrosios silikatinių stiklų savybės
3.7.1. Silikatų klampa
3.7.2. Stiklo tankis
3.7.3. Mechaninės stiklo savybės
3.7.4. Terminės stiklo savybės
3.7.5. Optinės stiklo savybės
3.7.6. Cheminis stiklo atsparumas
3.7.7. Elektrinės stiklo savybės
4. DISPERSINIŲ SILIKATŲ STRUKTŪRA IR SAVYBĖS
4.1. Dispersinės medžiagos charakteristika
4.2. Didelio dispersiškumo silikatinių sistemų struktūrinės ir mechaninės savybės
4.3. Elektrokinetiniai reiškiniai dispersinse silikatinėse sistemose
4.4. Silikatų hidratacija
4.5. Koloidinės sistemos molis-vanduo savybės
5. GAMTINIAI SILIKATAI
5.1. Šarminių metalų silikatai
5.2. Šarminių žemių metalų silikatai
5.3. Aliuminio silikatai ir hidrosilikatai
5.4. Aliumosilikatai. Žėručiai
6. CHEMINIAI PROCESAI SILIKATINĖSE SISTEMOSE
6.1. Kietafazės reakcijos silikatinėse sistemose
6.1.1. Kietųjų medžiagų tarpusavio reakcijų charakteristika
6.1.2. Kietafazių reakcijų mechanizmas
6.1.3. Kietafazių reakcijų kinetika
6.1.4. Dujinės ir skystosios fazių įtaka kietafazėms reakcijoms
6.2. Bendra silikatų sukepimo proceso charakteristika
6.2.1. Kietafazis sukepimas
6.2.2. Sukepimas, dalyvaujant skystajai fazei
6.2.3. Sukepimas, vykstant kietafazėms ir skystafazėms reakcijoms
6.2.4. Porceliano sukepimas
6.2.5. Portlandcemenčio klinkerio sukepimas
7. CHEMINIAI PROCESAI, VYKSTANTYS SILIKATINIŲ DIRBINIŲ GAMYBOS METU
7.1. Keraminės ir ugniai atsparios medžiagos, jų gamybos metu vykstantys procesai
7.2. Portlandcementis. Jo susidarymo ir hidratacijos metu vykstantys procesai
7.3. Rišamosios medžiagos, cementas, betonas. Jų gamybos ir naudojimo metu vykstantys procesai
7.4. Stiklas ir jo gamybos metu vykstantys procesai
7.5. Sitalai. Jų gamybos metu vykstantys procesai
8. SILIKATINIŲ MEDŽIAGŲ TYRIMO METODAI
8.1. Difrakciniai tyrimo metodai
8.2. Spektroskopiniai tyrimo metodai
8.3. Termografiniai tyrimo metodai
8.4. Mikroskopiniai tyrimo metodai
8.5. Cheminis struktūros tyrimo metodas
9. FAZIŲ PUSIAUSVYRA IR FAZIŲ PUSIAUSVYROS DIAGRAMOS
9.1. Bendrosios sąvokos ir fazių taisyklė
9.2. Vienkomponentės sistemos
9.3. Dvikomponentės sistemos
9.3.1. Vienos eutektikos sistema
9.3.2. Sistema su kongruentiškai besilydančiu cheminiu junginiu
9.3.3. Sistema su inkongruentiškai besilydančiu cheminiu junginiu
9.3.4. Sistema, kuriai būdinga viena eutektika ir polimorfiniai komponent virsmai
9.3.5. Sistema su cheminiais junginiais, susidarančiais kietojoje fazje
9.3.6. Sistema su ištisine mišriųjų kristalų eile
9.3.7. Sistema, kurioje komponentai sudaro mišriuosius kristalus, esant tam tikrai jų koncentracijai
9.3.8. Sistema su dviem nesimaišančiais skysčių sluoksniais
9.3.9. Sistema, kurioje polimorfiniai virsmai vyksta kietuosiuose tirpaluose
9.4. Trikomponentės sistemos
9.5. Keturkomponentės sistemos
LITERATŪRA