TURINYS
ĮVADAS
1. MECHATRONIKA. MECHATRONINIŲ SISTEMŲ FUNKCIJOS
1.1. Mechatroninių sistemų funkcijos
1.2. Mechaninės energijos ir informacijos perdavimas
1.3. Apibendrinamoji mechatroninės mašinos struktūra, pagrindiniai elementai ir jų ryšiai
1.4. Programuojamasis loginis valdiklis
1.5. Elektropneumatinė mechatroninė sistema ir jos valdymas
1.6. Elektrohidraulinė mechatroninė sistema ir jos valdymas
1.7. Elektromechaninė mechatroninė sistema (asinchroninis trifazis elektros variklis)
1.8. Asinchroninio trifazio elektros variklio valdymas su elektros srovės dažnio keitikliu
1.9. Visiškai implantuojama dirbtinė širdis
1.10. Nano- ir mikromechatroninės sistemos, mikrogeneratoriai
1.10.1. Elektrostatiniai mikrogeneratoriai
1.10.2. Pjezoelektriniai mikrogeneratoriai
1.10.3. Elektromagnetiniai mikrogeneratoriai
1.10.4. Magnetostrikciniai mikrogeneratoriai
1.10.5. Šiluminės energijos transformavimo į elektros energiją mikrogeneratoriai
1.10.6. Šviesos (fotonų) energijos keitimas į elektros energiją
1.10.7. Radijo bangų dažnio energijos transformavimas į elektros energiją
1.11. Kontroliniai klausimai
2. MECHATRONINIŲ SISTEMŲ MODELIAVIMAS, REMIANTIS GRAFŲ TEORIJA
2.1. Dinaminiai modeliai grafų teorijoje
2.2. Modeliavimas, remiantis grafų teorija
2.2.1. Grafų teorijos elementai
2.2.2. Galios ir energijos kintamieji bei apibendrintosios koordinatės
2.2.3. Energijos disipacinis elementas
2.2.4. Dinaminis talpos elementas
2.2.5. Dinaminis inertiškumo elementas
2.2.6. Apkrovų SE ir srautų SF šaltiniai
2.2.7. Dviryšiai transformatoriai – kiekybinis parametrų keitimas
2.2.8. Dviryšiai keitikliai – kokybinis parametrų keitimas
2.2.9. Daugiaryšiai elementai 1 ir 0
2.3. Priežasties ir pasekmės taisyklė
2.3.1. Priežastingumas vienaryšiuose apkrovos SE ir srauto SF elementuose
2.3.2. Priežastingumas vienaryšiuose dinaminiuose C ir I elementuose
2.3.3. Priežastingumas vienaryšiame disipaciniame R elemente
2.3.4. Priežastingumas dviryšiuose tiesiniuose TF, GY ir netiesiniuose MTF, MGY elementuose
2.3.5. Priežastingumas daugiaryšiuose 1 ir 0 elementuose
2.4. Dinaminių modelių sudarymo algoritmai
2.4.1. Mechaninės slenkamojo judėjimo sistemos
2.4.2. Mechaninės rotorinės sistemos
2.4.3. Elektrinės grandinės
2.4.4. Elektromechaninės pavaros
2.4.5. Hidraulinė sistema
2.5. Matematiniai modeliai
2.5.1. Matematinių modelių, kurie gaunami iš dinaminių, formos
2.5.2. Matematinių modelių sudarymas taikant dinaminius modelius
2.6. Dinaminio modelio kompiuterinis tyrimas
2.7. Kontroliniai klausimai ir uždaviniai
3. MATAVIMŲ JUTIKLIAI IR KEITLIAI. VARIKLIAI − VYKDIKLIAI
3.1. Elektrodinaminis virpesių greičio matavimo keitlys
3.1.1. Keitlio veikimas, konstrukcija ir parametrai
3.1.2. Elektrodinaminio keitlio taikymo praktikoje specifika
3.2. Pjezoakcelerometrai – virpesių pagreičių matavimo keitliai
3.2.1. Akcelerometrų skirstymas
3.2.2. Pjezoakcelerometrų veikimo principas
3.2.3. Pjezoakceleromero modeliavimas grafų teorijos metodu
3.2.4. Akcelerometrų charakteristikos, jų taikymas praktikoje
3.3. Indukciniai jutikliai
3.3.1. Bekontakčiai poslinkių matavimo jutikliai
3.3.2. Indukcinių jutiklių veikimo principas
3.3.3. Indukcinio jutiklio konstrukcija ir parametrai
3.3.4. Jutiklio charakteristika
3.3.5. Jutiklių parametrai, jų taikymo praktikoje specifika
3.3.6. Diferencialinis linijinių poslinkių matavimo indukcinis jutiklis
3.4. Žingsniniai elektros varikliai
3.4.1. ŽEV veikimo principas
3.4.2. Induktoriniai žingsniniai elektros varikliai
3.4.3. Magnetoelektriniai žingsniniai elektros varikliai
3.4.4. Hibridiniai žingsniniai elektros varikliai
3.5. Kontroliniai klausimai ir uždaviniai
4. MECHATRONINIŲ SISTEMŲ TYRIMAS
4.1. Mechaninės slenkamojo judėjimo sistemos
4.1.1. Skriemulio ir lanksčiosios juostos precizinis mechanizmas
4.1.2. Įrenginys su sraigtiniu riedėjimo trinties mechanizmu
4.2. Rotorinės sistemos
4.2.1. Rotoriaus skersiniai virpesiai
4.3. Elektromechaninės sistemos
4.3.1. Nuolatinės srovės elektros varikliai
4.3.2. Mechatroninis akcelerometras
4.4. Hidraulinės ir pneumatinės sistemos
4.4.1. Dviejų talpų hidraulinė sistema
4.4.2. Hidraulinis siurblys su linijiniu elektros varikliu
4.5. Magnetinės sistemos
4.5.1. Toroidas su dviem apvijomis
4.6. Kontroliniai klausimai ir uždaviniai
5. MAZGINĖ STRUKTŪRA MODELIUOJANT
5.1. Mazginės struktūros taikymas modeliuojant svirtinius mechanizmus
5.2. Mechatroninės sistemos su SSM ir optimaliu, atsižvelgiant įgalią, elektros varikliu projektavimas
5.3. Kontroliniai klausimai ir uždaviniai
6. MECHATRONIKOS VIZIJA
LITERATŪRA
PRIEDAI
P1. Pagrindiniai terminai ir apibrėžtys
P2. Turboagregato MDS BNC 3500 duomenų formatas
P3. Virpesių greičio matavimo keitlio modeliavimas ir dinamika
P4. Rotorinė sistema su dinaminiu virpesių slopintuvu
Dalykinė rodyklė