Turinys
1. BIOMECHANIKOS OBJEKTŲ TYRIMO METODAI IR ORGANIZACIJA
1.1. Biomechanikos objektų tyrimo metodai
1.2. Tyrimo organizacija
2. MATUOJAMIEJI DYDŽIAI. REIKALAVIMAI MATAVIMAMS
2.1. Istorinė matavimų biomechanikoje apžvalga [8, 9]
2.2 Matavimo uždaviniai
2.3. Matuojamieji dydžiai
2.3.1. Antropometriniai duomenys
2.4. Reikalavimai matavimams
2.5. Matavimo priemonių parinkimas
3. GEOMETRINIŲ BIOMECHANIKOS OBJEKTŲ MATAVIMŲ PAGRINDAI
3.1. Koordinačių sistemos
3.2. Atstumų matavimo metodai
3.2.1. Atstumų matavimo metodų klasifikavimas
3.2.2. Sklidimo laiko metodas
3.2.3. Trianguliacija
3.2.4. Lauko metodas
3.3. Erdvinių objektų matavimo metodai [6, 16]
3.3.1.Taškinė technologija
3.3.2. Linijinė technologija
3.3.3. Paviršiaus technologija
4. KŪNO MATMENŲ, FORMOS IR LAIKYSENOS (POZOS) MATAVIMAS
4.1. Kūno matmenų matavimas universaliomis priemonėmis
4.2. Fotografavimas
4.2.1. Fotoaparatų tipai
4.2.2. Skaitmeniniai fotoaparatai
4.2.3. Objektyvai
4.2.4. Fotografijos ypatumai atliekant biomechaninius tyrimus
4.3. Fotogrametrija
4.3.1. Fotogrametrijos principas
4.3.2. Fotogrametrijos metodai
4.3.3. Fotogrametrijos taikymas biomechanikoje
4.3.4. „PhotoModeler“ metodas
4.4. Rentgenografija
4.4.1. Rentgeno aparatai
4.4.2. Rentgenoskopija ir rentgenografija
4.4.3. Elektrorentgenografija
4.4.4. Fluoroskopija ir fluorografija
4.4.5. Tomografija
4.5. Skenavimas [22]
4.6. Muaro juostų metodas [18]
4.6.1. Šešėlinis muaras
4.6.2. Juostų formavimas
4.6.3. Atvejis, kai projektorius ir kamera yra baigtiniu atstumu nuo paviršiaus
4.6.4. Juostų vaizdo interpretavimas
5. JUDESIŲ MATAVIMAS
5.1. Judesių matavimo sistemų klasifikavimas ir savybės [11, 27]
5.2. Poslinkių matavimas optiniais metodais
5.2.1. Filmavimas
5.2.2. Vaizdo kamerų panaudojimas
5.2.3. Fotoelektrinių keitlių panaudojimas
5.3. Goniometrija
5.3.1. Mechaniniai goniometrai
5.3.2. Elektriniai goniometrai
5.4. Polinkio matuokliai
5.5. Greičių ir pagreičių matavimas
5.5.1. Elektromagnetiniai indukciniai greičio keitliai
5.5.2. Optiniai-elektroniniai metodai
5.5.3. Doplerio greičio matuokliai
5.5.4. Kampinio greičio keitliai
5.5.5. Akcelerometrai
5.5.6. Kampinių pagreičių matavimas
5.6. Inercinė matavimo sistema [11, 23]
5.6.1. Magnetometrai
5.6.2. Kombinuoti matuokliai
5.6.3. Inercinės matavimo sistemos taikymo pavyzdys
5.7. Magnetiniai metodai
6. DINAMINIŲ PARAMETRŲ MATAVIMAI
6.1. Masės matavimas
6.1.1. Masės matavimas
6.1.2. Kūno masės centro nustatymas
6.1.3. Tolimojo segmento masės nustatymas
6.2. Inercijos momento matavimas
6.2.1. Viso kūno inercijos momento matavimas
6.2.2. Tolimojo segmento inercijos momento nustatymas
6.3. Jėgų matavimas
6.3.1. Jėgos savybės
6.3.2. Dinamometrai
6.4. Atraminių jėgų matavimas
6.4.1. Dinamometrinės platformos
6.4.2. Biomechaniniai takeliai
6.4.3. Stabilometrai
6.4.4. Matavimo batai
6.4.5. Pėdos slėgio matavimas
6.5. Atskirų raumenų grupių jėgos matavimas
6.5.1. Biomechaniniai jėgos keitliai
6.5.2. Lietimo keitliai
6.5.3. Plaštakos raumenų jėgos matavimas
6.6. Izoliuotų raumenų jėgos matavimas
6.7. Darbo, energijos ir galios matavimas
6.7.1. Matavimo vienetai ir priemonės
7. DUOMENŲ APDOROJIMAS
7.1. Analoginis-skaitmeninis keitimas
7.2. Duomenų įvedimas į kompiuterį
7.2.1. Kino filmo įrašo įvedimas
7.2.2. Televizinio įrašo įvedimas
7.3. Išeities duomenų apdorojimas
7.3.1. Harmoninė analizė
7.3.2. Atskaitų arba Naikvisto (Nyquist) ir Kotelnikovo teorema
7.4. Signalas ir triukšmas
7.4.1. Triukšmas diferencijuojant
7.4.2. Signalo aproksimavimas ir filtravimas
7.5. Kampų nustatymas
7.6. Greičių ir pagreičių nustatymas
7.6.1. Greičių nustatymas
7.6.2. Pagreičių apskaičiavimas
LITERATŪRA
AIŠKINAMOJI TERMINŲ RODYKLĖ