TURINYS
1. Aplinkos oro teršalai. Pagrindinės su tarša susijusios sąvokos
1.1. Aplinkos oro teršalai ir taršos šaltiniai
1.2. Pagrindinės su aplinkos oro tarša susijusios sąvokos
1.3. Aplinkos oro teršalų kiekių matavimo vienetai. Didžiausios leistinos teršalų normos
2. Teršalų susidarymas
2.1. Teršalų susidarymas deginant kurą
2.1.1. Susidarančių degimo produktų tūrio skaičiavimas
2.1.2. Anglies monoksido susidarymas
2.1.3. Organinių junginių ir suodžių susidarymas
2.1.4. Sieros junginių susidarymas
2.1.5. Azoto oksidų susidarymas
2.1.6. Kietų dalelių susidarymas deginant kurą
2.2. Teršalų susidarymas gamybos procesuose
2.3. Transporto priemonių sukeliama aplinkos oro tarša
2.3.1. Nepilno sudegimo procesas automobilių varikliuose
2.3.2. Išmetimų iš vidaus degimo variklių skaičiavimai
3. Teršalų kitimas ir sklaida
3.1. Meteorologinių sąlygų įtaka teršalų sklaidai
3.1.1. Vėjas, turbulencija ir maišymosi sluoksnio stabilumas
3.1.2. Teršalų debesies formos
3.2. Teršalų sklaidos modelis
3.3. Cheminiai teršalų kitimai atmosferoje
3.3.1. Bendri teršalų cheminių kitimų atmosferoje dėsningumai
3.3.1.1. Terminė atmosferos struktūra ir oro teršalai
3.3.1.2. Teršalų reakcijų atmosferoje greičio skaičiavimas
3.3.2. SO2 oksidacija
3.3.2.1. SO2 oksidacija dujų fazėje
3.3.2.2. SO2 oksidacija lašeliuose ir ant kietų dalelių paviršiaus
3.3.3. Azoto oksidų reakcijos atmosferoje
3.3.3.1. NO oksidacija ir ozono susidarymas
3.3.3.2. Lakių organinių junginių (LOJ) vaidmuo NO oksidacijoje
3.3.3.3. NO2 oksidacija
3.3.3.4. NOx ir rūgštūs lietūs
3.3.4. Ozono vaidmuo atmosferoje
3.3.4.1. Ozonas stratosferoje
3.3.4.2. Ozonas troposferoje
3.3.5. Anglies junginiai atmosferoje
3.3.5.1. Lakūs organiniai junginiai
3.3.5.2. Neorganiniai anglies junginiai
3.3.6. Kietos dalelės ir aerozoliai atmosferoje
4. Teršalų poveikis
4.1. Bendra apžvalga
4.1.1. Galimų žalingų poveikių įvairovė
4.1.2. Teršalų kelias į poveikio vietą
4.2. Teršalų poveikis žmonių sveikatai
4.2.1. Kenksmingo teršalų poveikio žmogui apibūdinimas
4.2.2. Teršalų kelias į žmogaus organizmą
4.2.3. Svarbiausių teršalų žala žmonių sveikatai
4.3. Teršalų įtaka klimato kaitai
4.3.1. Temperatūros pakilimas
4.3.1.1. Stratosferos ozono nykimas
4.3.1.2. Šiltnamio efektas
4.3.2. Temperatūros žemėjimas, didėjant debesuotumui ir dulkių kiekiui atmosferoje
4.4. Poveikis materialinėms ir kultūrinėms vertybėms
4.4.1. Poveikis gamtinėms statybinėms medžiagoms
4.4.2. Poveikis metalams
4.4.3. Poveikis polimerinėms medžiagoms
4.5. Poveikis augalams
4.5.1. Veikimo pasekmių priklausomybė nuo veikimo dozės
4.5.2. Fotooksidantų ir rūgščių junginių žala augalams
5. Teršalų analizė
5.1. Bendrieji kriterijai
5.2. Dujinių teršalų matavimo būdai
5.2.1. Fotometriniai metodai
5.2.1.1. Bendri dėsningumai
5.2.1.2. IR fotometrija
5.2.1.3. UV fotometrija, lyginant bangos ilgius
5.2.1.4. UV fotometrija, lyginant medžiagas
5.2.3. UV fluorescencija ir chemiliuminescencija
5.2.3.1. Bendra apžvalga
5.2.3.2. NOx matavimai chemiliuminescencijos metodu
5.2.3.3. Ozono matavimai chemiliuminescencijos metodu
5.2.4. Lakių organinių teršalų matavimas liepsnos jonizaciniu metodu
5.2.5. Teršalų matavimas konduktometriniu metodu
5.2.6. Dujinių teršalų bandinių paėmimas laboratorinei analizei įprastais metodais
5.2.10. Olfaktometrija
5.3. Dalelių pavidalo teršalų analizė
5.3.1. Dalelių kiekio nustatymas išmetamose dujose svorio metodu
5.3.2. Ištisiniai dalelių koncentracijų išmetamose dujose matavimai
5.3.3. Dulkių koncentracijos atvirame ore (poveikio vietoje) nustatymas
5.3.3.1. Periodiniai matavimai
5.3.3.2. Automatinis dalelių koncentracijos registravimas
5.4. Oro bandinių paėmimo ir analizės vietos
5.4.1. Matavimo vietos stacionariuose šaltiniuose
5.4.1.1. Bandinių paėmimo vietos prie stacionarių išmetimo šaltinių
5.4.1.2. Sudėtinės bandinio paėmimo ir matavimo sistemos įrengimas
5.4.2. Transporto priemonių išmetimų matavimai
5.4.3. Matavimai teršalų veikimo vietoje
6. Priedai
7. Literatūra