TURINYS
PRATARMĖ
1.2. PAGRINDINĖS ORGANIZACIJŲ VADYBOS NUOSTATOS
1.3. STANDARTIZUOTŲ VADYBOS SISTEMŲ PASKIRTIS IR TIKSLAI
1.4. KONTROLINIAI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
1.5. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI
2. STANDARTIZUOTŲ VADYBOS SISTEMŲ PAGRINDINĖS NUOSTATOS IR REIKALAVIMAI
2.1. STANDARTIZUOTA KOKYBĖS VADYBOS SISTEMA
2.1.1. Kokybės vadybos sistemos (KVS) atsiradimo prielaidos ir raida
2.1.1.1. Produktų kokybės problema
2.1.1.2. Kliento pasitenkinimo problema
2.1.1.3. Kokybės vadybos sistema – organizacijos valdymo priemonė
2.1.1.4. Kokybės vadybos sistemos standartų raida
2.1.2. Kokybės vadybos sistemos pagrindinės nuostatos
2.1.2.1. Kokybės vadybos sistemos tikslingumas
2.1.2.2. Kokybės vadybos sistemos ir produktų reikalavimai
2.1.2.3. Kokybės vadybos sistemos sukūrimo ir įgyvendinimo tvarka
2.1.2.4. Procesinis požiūris
2.1.2.5. Kokybės politika ir kokybės tikslai
2.1.2.6. Aukščiausiosios vadovybės vaidmuo kokybės vadybos sistemoje
2.1.2.7. Dokumentai
2.1.2.8. Kokybės vadybos sistemų įvertinimas
2.1.2.9. Nuolatinis gerinima
2.1.2.10. Statistinių metodų vaidmuo
2.1.2.11. Kokybės vadybos sistemų ir kitų vadybos sistemų dėmesio centrai
2.1.2.12. Kokybės vadybos sistemų ir organizacijos tobulumo modelio ryšys
2.1.2.13. Kokybės vadybos sistemos pagrindinės sąvokos
2.1.3 Aštuoni kokybės vadybos principai kaip vadybos pagrindas
2.1.3.1. Kokybės vadybos principų samprata
2.1.3.2. Pirmasis principas – orientavimasis į klientą
2.1.3.3. Antrasis principas – lyderystė
2.1.3.4. Trečiasis principas – darbuotojų įtraukimas
2.1.3.5. Ketvirtasis principas – procesinis požiūris
2.1.3.6. Penktasis principas – sisteminis požiūris
2.1.3.7. Šeštasis principas – nuolatinis gerinimas
2.1.3.8. Septintasis principas – faktais pagrįsti sprendimai
2.1.3.9. Aštuntasis principas – abipusiškai naudingi ryšiai su tiekėju
2.1.4. Bendroji standartizuotų kokybės vadybos sistemos reikalavimų samprata
2.1.5. Kokybės vadybos sistemos standarto ISO 9001:2008 reikalavimų apžvalga
2.1.6. Kontroliniai klausimai ir užduotys
2.1.7. Literatūra ir šaltiniai
2.2 STANDARTIZUOTA APLINKOS APSAUGOS VADYBOS SISTEMA
2.2.1. Aplinkos apsaugos vadybos sistemos (AVS) atsiradimo prielaidos ir raida
2.2.2. Aplinkos apsaugos vadybos sistemos pagrindinės nuostatos
2.2.2.1. Aplinkos apsaugos vadybos sistemos samprata
2.2.2.2. Aplinkos apsaugos vadybos sistemos pagrindiniai terminai ir apibrėžtys
2.2.3. Penki aplinkos apsaugos vadybos principai
2.2.3.1. Bendrosios nuostatos
2.2.3.2. Pirmasis principas – įsipareigojimai ir politika
2.2.3.3. Antrasis principas – planavimas
2.2.3.4. Trečiasis principas – įgyvendinimas
2.2.3.5. Ketvirtasis principas – matavimai ir įvertinimas
2.2.3.6. Penktasis principas – analizė ir gerinimas
2.2.4. Standartizuoti aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimai
2.2.4.1. Bendroji reikalavimų samprata
2.2.4.2. Aplinkos apsaugos vadybos sistemos standarto ISO 14001 reikalavimų apžvalga
2.2.5. EMAS – aplinkos apsaugos vadybos ir audito schema
2.2.6. Kontroliniai klausimai ir užduotys
2.2.7. Literatūra ir šaltiniai
2.3. TRUMPA KITŲ STANDARTIZUOTŲ VADYBOS SISTEMŲ APŽVALGA
2.3.1. LST 1977:2008. Darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos. Reikalavimai. (BS OHSAS 18001: 2007)
2.3.2. LST EN ISO 22000:2006. Maisto saugos vadybos sistemos. Bet kuriaimaisto gamybos grandinės organizacijai keliami reikalavimai. (ISO 22000:2005)
2.3.3. LST ISO/IEC 27001:2008. Informacijos technologijos. Saugumo metodai.Informacijos saugumo vadybos sistemos. Reikalavimai (tapatus ISO/IEC27001:2005)
2.3.4. LST ISO/TS 16949:2005. Kokybės vadybos sistemos. ISO 9001:2000 reikalavimų taikymo automobilių ir jų atsarginių dalių gamybos organizacijose ypatumai (ISO/TS 16949:2002)
2.3.5. LST EN ISO 13485:2005. Medicinos priemonės. Kokybės vadybos sistemos. Reglamentuojantys reikalavimai (ISO 13485:2003)
2.3.6. LST EN ISO/IEC 17025:2006. Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai (ISO/IEC17025:2005)
2.3.7. SA-8000:2008. Socialinės atsakomybės standartas
2.3.8. LST ISO 28000:2009. Tiekimo grandinės saugumo vadybos sistemų reikalavimai
2.3.9. Kontroliniai klausimai ir užduotys
2.3.10. Literatūra ir šaltiniai
3. STANDARTIZUOTŲ VADYBOS SISTEMŲ ĮGYVENDINIMO TIKSLAI, NAUDA IR REALIZAVIMO BŪDAS
3.1 STANDARTIZUOTŲ VADYBOS SISTEMŲ TIKSLAI
3.2. KOKYBĖS VADYBOS SISTEMOS BŪTINYBĖ IR NAUDA
3.3. KOKYBĖS VADYBOS SISTEMOS REALIZAVIMO DARBŲ APIMTIS
3.4 KONTROLINIAI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
3.5 LITERATŪRA IR ŠALTINIAI
4. STANDARTIZUOTŲ VADYBOS SISTEMŲ REALIZAVIMAS.I DALIS. SUKŪRIMAS IR ĮDIEGIMAS
4.1. 1.1 ETAPAS. PASIRENGIMAS REALIZUOTI VADYBOS SISTEMĄ
4.2. 1.2 ETAPAS. KOKYBĖS POLITIKOS IR KOKYBĖS TIKSLŲ NUSTATYMAS
4.3. 1.3 ETAPAS. PROCESINIO POŽIŪRIO ĮGYVENDINIMAS
4.4. 1.4 ETAPAS. PROCESŲ PLANAVIMAS
4.5. 1.5 ETAPAS. PROCESŲ VYKDYMAS IR MATAVIMAS
4.6. 1.6 ETAPAS. PROCESŲ VYKDYMAS, ANALIZĖ IR GERINIMAS
4.7. Kontroliniai klausimai ir užduotys
4.8. Literatūra ir šaltiniai
5. STANDARTIZUOTŲ VADYBOS SISTEMŲ REALIZAVIMAS. II DALIS. PRIEŽIŪRA IR TIKRINIMAS
5.1. 2.1 ETAPAS. VADYBOS SISTEMOS PRIEŽIŪROS IR TIKRINIMO METODŲ PARINKIMAS
5.2. 2.2 ETAPAS. MISIJOS, VIZIJOS, POLITIKOS, TIKSLŲ, PROCESŲ IR JŲ VEIKLŲ VYKDYMO PRIEŽIŪRA
5.3. 2.3 ETAPAS. VIDAUS AUDITAS
5.4. 2.4 ETAPAS. KOREGAVIMAS, KOREKCINIAI IR PREVENCINIAI VEIKSMAI
5.5. 2.5 ETAPAS. NUOLATINIS VADYBOS SISTEMOS GERINIMAS IR VADOVYBINĖ ANALIZĖ
5.6. KONTROLINIAI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
5.7. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI
6. STANDARTIZUOTŲ VADYBOS SISTEMŲ REALIZAVIMAS.III DALIS. SERTIFIKAVIMAS
6.1. 3.1 ETAPAS. PASIRENGIMAS SERTIFIKACINIAM AUDITUI
6.2. 3.2 ETAPAS. SERTIFIKACINIO AUDITO ATLIKIMAS
6.3. 3.3 ETAPAS. SERTIFIKATO GALIOJIMO PRATĘSIMAS
6.4. KONTROLINIAI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
6.5. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI
7. STANDARTIZUOTŲ VADYBOS SISTEMŲ INTEGRAVIMAS
7.1. INTEGRAVIMO PRASMĖ IR NAUDA
7.2. INTEGRUOTOS VADYBOS SISTEMOS KŪRIMO IR ĮGYVENDINIMO INICIJAVIMAS
7.3. INTEGRACIJOS APIMTIES APIBRĖŽIMAS
7.4. INTEGRACIJOS SUPLANAVIMAS
7.5. INTEGRUOJAMŲ VADYBOS SISTEMOS STANDARTŲ REIKALAVIMŲ IR VADYBOS SISTEMOS SUJUNGIMAS
7.5.1. Integravimo tvarka ir būdai
7.5.2. Vadybos sistemos struktūra
7.5.3. Integruojamų vadybos sistemos standartų reikalavimų analizė
7.5.4. Integruojamų vadybos sistemos standartų reikalavimų paskirstymas
7.5.5. Vadybos sistemos trūkumų nustatymas ir analizė
7.5.6. Vadybos sistemos trūkumų šalinimas
7.5.7. Vadybos sistemos trūkumų šalinimo patikra
7.6. INTEGRACIJOS PRIEŽIŪRA IR GERINIMAS
7.7. KONTROLINIAI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
7.8. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI
8. VADYBOS SISTEMŲ VERTINIMAS IR TOBULINIMAS
8.1. KO VADOVYBĖ TIKISI IŠ VADYBOS SISTEMOS
8.2. KOKYBĖS VADYBOS SISTEMOS PATIKROS ESMĖ
8.3. VADYBOS SISTEMŲ NAUDINGUMO VERTINIMAS
8.4. VADYBOS SISTEMŲ VERTINIMO IR NAUDINGUMO DIDINIMO PROCESAI
8.5. AŠTUONIŲ VADYBOS PRINCIPŲ ĮGYVENDINIMO SAVIANALIZĖS PROCESAI
8.5.1.Susipažinimas su organizacijos brandumo lygmenų vertinimo aprašymu
8.5.2. Pradinis savianalizės atlikimas
8.5.2.1. Bendrieji reikalavimai
8.5.2.2. Pradinio vertinimo klausimyno sudarymas
8.5.2.3. Pradinio vertinimo anketų parengimas ir vertinimo atlikimas
8.5.2.4. Pradinio vertinimo RADAR schemos sudarymas ir išvadų parengimas
8.5.3. Išsamus savianalizės atlikimas
8.5.3.1. Bendrieji reikalavimai
8.5.3.2. Išsamaus vertinimo klausimyno parengimas
8.5.3.3. Išsamaus vertinimo anketų parengimas ir vertinimo atlikimas
8.5.3.4. Išsamaus vertinimo RADAR schemos sudarymas ir išvadų parengimas
8.5.4. Gerinimo galimybių įvertinimas
8.6. AŠTUONIŲ VADYBOS PRINCIPŲ ĮGYVENDINIMO NUOLATINIS GERINIMAS
8.6.1. Bendrosios nuostatos
8.6.2. Vadybos principo Orientavimasis į klientą įgyvendinimo gerinimas
8.6.3. Vadybos principo Lyderystė įgyvendinimo gerinimas
8.6.4. Vadybos principo Darbuotojų įtraukimas įgyvendinimo gerinimas
8.6.5. Vadybos principo Procesinis požiūris įgyvendinimo gerinimas
8.6.6. Vadybos principo Sisteminis požiūris į vadybą įgyvendinimo gerinimas
8.6.7. Vadybos principo Nuolatinis gerinimas įgyvendinimo gerinimas
8.6.8. Vadybos principo Faktais pagrįsti sprendimai įgyvendinimo gerinimas
8.6.9. Vadybos principo Abipusiškai naudingi ryšiai su tiekėju įgyvendinimo gerinimas
8.7. KONTROLINIAI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
8.8. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI