Viso knygų: 905
el. paštaskodas
TURINYS
PRATARMĖ
SANTRUMPOS
1. SKYRIUS. PREVENCINĖ ATLIEKŲ VADYBA
1.1. ATLIEKŲ SUSIDARYMO IR VADYBOS TENDENCIJOS LIETUVOJE
1.2. SUBALANSUOTA ATLIEKŲ VADYBA
1.2.1. Atliekų apibrėžimo vaidmuo subalansuotoje atliekų vadyboje
1.2.2. Nuosavybė ir atliekų vadyba – sąvokos ir įstatymai
1.2.3. Subalansuotos atliekų vadybos vaidmuo
1.2.4. „Atliekų vadybos teorijos“ link
1.2.5. Integruotos atliekų vadybos koncepcija
1.3. ATLIEKŲ MAŽINIMO METODIKA
1.4. STRATEGIJA „BE ATLIEKŲ“
1.5. APLINKOS APSAUGOS KAŠTŲ REIKŠMĖ PREVENCINĖS ATLIEKŲ VADYBOS PLĖTRAI
1.6. ATLIEKŲ VADYBOS EFEKTYVUMAS
1.7. EKONOMINĖ NAUDA
2. SKYRIUS. EUROPOS BENDRIJOS ATLIEKŲ SEKTORIAUS TEISĖS AKTAI
2.1. PRIVALOMŲ TEISĖS AKTŲ FORMOS
2.2. BENDRIEJI ATLIEKŲ TVARKYMO TEISĖS AKTAI
2.2.1. Direktyva dėl atliekų (75/442/EEB)
2.2.2. Direktyva dėl pavojingų atliekų (91/689/EEB)
2.2.3. Atliekų sąrašai
2.2.4. Reglamentas dėl atliekų statistikos (EB/2150/2002)
2.2.5. Reglamentas dėl atliekų vežimo į Europos Sąjungą, iš Sąjungos ir jos viduje priežiūros ir kontrolės (EEB/259/93)
2.3. ATLIEKŲ TVARKYMO ĮRENGINIŲ KONTROLĖ
2.3.1. Direktyva dėl atliekų deginimo (2000/76/EB)
2.3.2. Direktyva dėl atliekų sąvartynų (1999/31/EB)
2.3.3. Direktyva dėl uosto priėmimo įrenginių, skirtų laivuose susidarančioms atliekoms ir krovinių likučiams (2000/59/EB)
2.3.4. Direktyva dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK)(96/61/EB)
2.4. EUROPOS SĄJUNGOS HORIZONTALIEJI TEISĖS AKTAI
2.4.1. Strateginis aplinkos vertinimas
2.4.2. Poveikio aplinkai vertinimas
2.4.3. Informacijos apie aplinką prieinamumas visuomenei
2.4.4. Ataskaitos apie aplinkos apsaugos direktyvų įgyvendinimą
2.4.5. Europos Aplinkos agentūra
2.4.6. ES subsidijų programa LIFE
2.5. ATLIEKŲ TVARKYMO TEISINIS REGLAMENTAVIMAS LIETUVOJE
2.5.1. ES ir Lietuvos atliekų tvarkymo teisės aktų derinimas
2.5.2. ES finansinė parama Lietuvos atliekų tvarkymo srityje
2.5.3. Pagrindiniai atliekų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai Lietuvoje
2.5.4. Aplinkos apsaugos įstatymas
2.5.5. Atliekų tvarkymo įstatymas
2.5.6. Atliekų tvarkymo taisyklės
2.5.7. Atliekų įvežimo į Lietuvos Respubliką, išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir tranzito per Lietuvos Respubliką taisyklės
2.5.8. Teisės aktai, reglamentuojantys atliekų įvežimą į Lietuvos Respubliką, išvežimą iš Lietuvos Respublikos ir tranzitą per Lietuvos Respublikos teritoriją (Tarptautiniais maršrutais)
2.5.9. Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklės
2.5.10. Buityje susidarančių pavojingų atliekų surinkimo punktų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės
2.5.11. Atliekų deginimo aplinkos apsaugos reikalavimai
2.5.12. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimas
2.6. ATLIEKŲ TVARKYMO REIKALAVIMŲ IR UŽDUOČIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOJE
2.6.1. Atliekų tvarkymo planai
2.6.2. Atliekų tvarkymo užduotys
2.6.3. Atliekų tvarkymo sistemos
2.6.4. Pakuočių atliekų tvarkymo užduotys
2.7. ATLIEKŲ TVARKYMO FINANSAVIMAS IR EKONOMINIŲ INSTRUMENTŲ TAIKYMAS ES IR LIETUVOJE
2.7.1. Atliekų tvarkymo valdymo būdai
2.7.2. Ekonominių atliekų vadybos būdų taikymas ES ir Lietuvoje
2.7.3. Lietuvos Respublikos Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas
2.7.4. Lėšų, surinktų iš mokesčių už aplinkos teršimą, panaudojimas
2.7.5. Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas
3. SKYRIUS. ATLIEKŲ TVARKYMO BENDRIEJI PRINCIPAI
3.1. „ATLIEKŲ“ SĄVOKA IR KLASIFIKAVIMAS
3.2. ATLIEKŲ SAVYBĖS
3.2.1. Fizinės atliekų savybės
3.2.2. Cheminės atliekų savybės
3.3. ATLIEKŲ TVARKYMAS
3.3.1. Pagrindiniai jų tvarkymo elementai
3.3.2. Atliekų susidarymas
3.3.3. Atliekų surinkimas, saugojimas
3.3.4. Atliekų paruošimas perdirbti bei naudoti
3.3.5. Atliekų transportavimas
3.3.6. Atliekų perkrovimas
3.3.7. Atliekų naudojimas energijos gavybai
3.3.7.1. Biologinis atliekų perdirbimas
3.3.7.2. Atliekų deginimas
3.3.8. Atliekų šalinimas į sąvartynus
3.3.8.1 Sąvartynuose susidarantis filtratas
3.3.8.2 Iš sąvartynų išsiskiriančios dujos
4. SKYRIUS. ATSKIRŲ ATLIEKŲ SRAUTŲ TVARKYMAS
4.1. PAKUOČIŲ ATLIEKOS
4.1.1. Pakuočių klasifikacija
4.1.2. Teisiniai reikalavimai pakuotėms ir pakuočių atliekų tvarkymui bei jų įgyvendinimas
4.1.3. Pakuočių ženklinimas
4.1.4. Pakuočių atliekų rūšiavimas
4.1.5. Pakuočių atliekų tvarkymas Lietuvoje
4.2. STATYBOS IR GRIOVIMO ATLIEKOS
4.2.1. Statybos ir griovimo atliekų klasifikacija
4.2.2. Teisinis statybos ir griovimo atliekų tvarkymo reglamentavimas
4.2.3. Statybos ir griovimo atliekų susidarymas ir tvarkymas
4.2.4. Statybos ir griovimo atliekų perdirbimo pavyzdžiai
4.3. BIODEGRADUOJANČIOS ATLIEKOS
4.4. NUOTEKŲ DUMBLO TVARKYMAS
4.4.1. Dumblo susidarymas
4.4.2. Teisiniai reikalavimai nuotekų dumblui
4.4.3. Galimi dumblo tvarkymo būdai ir strategijos
4.4.4. Nuotekų dumblo deginimas – problemos ir sprendimai
4.4.5. Dumblo valymo atliekų panaudojimas dirvoje (angl. Use in land strategy)
4.4.6. Dumblo valymas pagal gaminių bendrojo naudingumo didinimo strategiją (angl. The productification strategy)
4.4.7. Situacija Lietuvoje
4.5. NETINKAMŲ NAUDOTI PADANGŲ TVARKYMAS
4.6. PAVOJINGOS ATLIEKOS
4.7. IŠEIKVOTŲ BATERIJŲ IR AKUMULIATORIŲ TVARKYMAS
4.7.1. Baterijų ir akumuliatorių klasifikacija
4.7.2. Išeikvotų baterijų ir akumuliatorių tvarkymo teisinė bazė
4.8. ELEKTROS IR ELEKTRONINĖS ĮRANGOS (EEĮ) ATLIEKŲ TVARKYMAS
4.8.1. Elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ) bei EEĮ atliekų apibrėžimas
4.8.2. Elektros ir elektroninės įrangos atliekų problematika
4.8.3. Europos Parlamento ir Tarybos 2002/96/EB Direktyva dėl elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ) atliekų
4.8.4. Elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo reglamentavimas Lietuvoje
4.8.5. Elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimas
4.8.6. Elektros ir elektroninės įrangos pakartotinis panaudojimas, EEĮ atliekų perdirbimas ar naudojimas
4.8.7. EEĮ atliekų deginimas ir šalinimas į sąvartynus
4.8.8. Elektros ir elektroninės įrangos atliekų susidarymas ir tvarkymas Lietuvoje
4.8.9. EEĮ atliekų apdorojimo (apdorojimo, naudojimo ir perdirbimo) situacija Lietuvoje
4.9. ALYVŲ ATLIEKOS
4.9.1. Naudotų alyvų tvarkymo teisiniai reikalavimai EuroposSąjungoje
4.9.2. Naudotų alyvų tvarkymo teisiniai reikalavimai Lietuvoje
4.9.3. Naudotų alyvų tvarkymo ypatumai
4.9.4. Naudotų alyvų perdirbimas ir panaudojimas
4.9.5. Alyvų atliekų deginimas
4.9.6. Alyvų atliekų tvarkymas Lietuvoje
4.10. PATVARIŲJŲ ORGANINIŲ TERŠALŲ TVARKYMAS
4.10.1. Medžiagos, priskiriamos patvariųjų organinių teršalų grupei
4.10.2. Teisinis patvariųjų organinių teršalų reglamentavimas
4.10.3. Patvariųjų organinių teršalų šalinimas
4.10.4. Patvarieji organiniai teršalai Lietuvoje
5. SKYRIUS. KĄ REIKĖTŲ NUVEIKTI PER ATEINANČIUS 10 METŲ PAGAL TKAA
5.1. PREVENCIJA
5.2. ATLIEKŲ PAVOJINGUMO MAŽINIMAS
5.3. SUBALANSUOTO ATLIEKŲ TVARKYMO UŽTIKRINIMAS
5.4. DEŠIMTMEČIO PERSPEKTYVOS
5.4.1. Biologinis atliekų tvarkymas
5.4.2. Surinkimo ir transportavimo technologijos
5.4.3. Komunikacijos ir socialinės problemos
5.4.4. Subalansuoto vystymosi ekonominė analizė
5.4.5. Pavojingos atliekos
5.4.6. Medicininės atliekos
5.4.7. Teisinės problemos
5.4.8. Perdirbimas ir atliekų minimizavimas
5.4.9. Tinkamas šalinimas
5.4.10. Terminis tvarkymas
6. SKYRIUS. ATLIEKŲ EKONOMIKA
6.1. ATLIEKŲ POLITIKOS KAŠTŲ IR NAUDOS BALANSAS
6.2. ATSKIRŲ ATLIEKŲ VADYBOS SCHEMŲ KAŠTŲ IR NAUDOS ANALIZĖ
6.3. PVC ATLIEKŲ SRAUTO SOCIALINIŲ KAŠTŲ IR NAUDOS ANALIZĖS PAVYZDYS
SUMMARY
CONTENTS
LITERATŪRA

Knyga neprieinama