Viso knygų: 940
el. paštaskodas
TURINYS
ĮVADAS
1. MODELIAVIMAS IR SKAIČIAVIMO MAŠINOS
1.1. Modeliavimas kaip mokslinio tyrimo metodas
1.4. Struktūrinė schema
1.5. CENTAURUS modeliavimo galimybės
1.5.1. Rekomendacijos CENTAURUS panaudojimui
1.5.2. Apribojimai CENTAURUS pakete
2. MODELIAVIMAS SU CENTAURUS, BLOKAI IR STRUKTŪROS
2.1. Modelių sudarymo principai
2.2. CENTAURUS blokų tipai ir jų struktūra
2.3. Ypatingieji CENTAURUS blokai
2.3.1. Bendro pavidalo perdavimo funkcijos blokas “TF”
2.3.2. Netiesinės funkcijos bendro pavidalo blokai “FUNC” ir “SFUN”
2.3.3. Formulių blokas “FRML”
2.4. Ypatingosios CENTAURUS blokų struktūros
2.4.1. Kompleksinio bloko “CMPL” struktūra
2.4.2. Iteracinės grupės struktūra
3. STATINĖS SISTEMOS
3.1. Matematinės lygtys
3.2. Transcendentinės lygtys
3.3. Lygčių sprendimo modeliai
4. DINAMINĖS SISTEMOS
4.1. Diferencialinės lygtys ir perdavimo funkcijos
4.1.1. Diferencialinės lygties transformavimas į perdavimo funkciją
4.2. Diferencialinių lygčių sprendimo metodai
4.2.1. Perdavimo funkcijos atvirkštinė Laplaso transformacija
4.3. Skaitmeniniai diferencialinių lygčių sprendimo metodai
4.3.1. Eilerio metodas
4.3.2. Modifikuotas Eilerio metodas
4.3.3. Runge-Kutto metodas
4.4. Struktūrinė schema
4.5. CENTAURUS blokai dinaminėms grandims modeliuoti
4.6. Modeliavimas pagal apibendrintą diferencialinę lygtį
4.6.1. Nuosekliai sujungta RLC grandinė
4.7. Nuolatinės srovės pavaros modelis sudarytas pagal struktūrinę schemą
4.8. Dinaminių sistemų modeliai
4.8.1. Patalpos oro kondicionavimo sistema
4.8.2. Vagonų sukabinimas
5. NETIESINIAI ELEMENTAI IR FUNKCIJOS
5.1. Tipiniai netiesiškumai ir jų specifika
5.2. Bendro pavidalo netiesinės funkcijos
5.3. Modeliai su netiesiniais elementais
5.3.1. Nuolatinės srovės pavaros projektavimas
5.3.2. Švytavimai netiesinėje grandinėje
6. DISKRETINIAI ELEMENTAI
6.1. Tiristoriaus veikimo tikrinimas
7. LOGINIAI ELEMENTAI
7.1. Modeliai su loginiais elementais
7.1.1. Dvejetainio kodo dešifravimas į šešioliktainį
7.1.2. Pariteto signalo formavimas
7.1.3. Pneumatinio įrenginio valdymas
8. MODELIAVIMAS SU SPECIFINIAIS CENTAURUS BLOKAIS
8.1. Modeliai su specialiais elementais
8.2. Dažninės charakteristikos
8.3. Modeliai su elektrotechniniais elementais
9. OBJEKTO PERDAVIMO FUNKCIJOS IDENTIFIKAVIMAS
9.1. Identifikavimo uždavinys
9.2. Eksperimentinių duomenų panaudojimas identifikavimui
9.3. Priartėjimo metodas
9.3.1. Priartėjimo metodo taikymo rezultatai
9.4. Perteklinis metodas
9.4.1. Perteklinio metodo taikymas
9.5. Objektų perdavimo funkcijų nustatymo pavyzdžiai
9.5.1. Perteklinis metodas žinomai objekto perdavimo funkcijai
9.5.2. Perteklinio metodo panaudojimas skaitant, kad perdavimo funkcijos skaitiklyje tik koeficientas
10. SPECIALŪS METODAI CENTAURE
10.1. Spektrinės charakteristikos
10.2. Hodografai
11. OPTIMIZAVIMAS SU CENTAURUS, METODAI IR GALIMYBĖS
11.1. Optimizavimo esmė
11.1.1. Parametrinė optimizacija
11.1.2. Optimizavimo kriterijus
11.1.3. Lokaliniai ir globaliniai optimumai
11.1.4. Optimizavimo kriterijaus sudarymas
11.1.5. Kriterijaus skaičiavimo modeliai
11.2. Optimizavimo metodai
11.2.1. Vienmačiai metodai
11.2.2. Daugiamačiai metodai
11.3. Vienmačiai optimizavimo metodai
11.3.1. Bendrosios paieškos metodas
11.3.2. Dalinimo pusiau metodas
11.3.3. Auksinio pjūvio metodas
11.3.4. Nuoseklus metodas
11.3.5. Penkių taškų metodas
11.3.6. Vienmačių metodų analizė
11.4. Daugiamačiai optimizavimo metodai
11.4.1. Skenerio metodas
11.4.2. Monte-Carlo metodas
11.4.3. Simplekso metodas
11.5. Greičiausio nusileidimo metodai
11.5.1. Rosenbroko metodas
11.5.2. Gauso-Zaidelio metodas
11.5.3. Gradientinis metodas
11.5.4. Kvazigardientinis metodas
11.5.5. Optimizavimo strategija
11.6. Optimizavimo pavyzdžiai
11.6.1. Uždaro bako konstrukcijos optimizavimas
11.6.2. Uždaro bako gamybos optimizavimas
11.6.3. Pavaros keitiklis – nuolatinės srovės variklis srovės kontūro optimizavimas
11.6.4. Cheminio proceso temperatūros valdymas
11.6.5. Parametrinis optimizavimas naudojant formulių bloką
11.6.6. Parametrinis optimizavimas naudojant bendro pavidalo perdavimo funkciją
11.7. Variavimo darbo režimas rankiniam optimizavimui
12. PETRI TINKLAI
12.1. Petri tinklo elementai
12.1.1. Pozicija
12.1.2. Pereiga
12.1.3. Jungtis
12.1.4. Procesas – nauja Petri tinkle
12.2. Suderinamumas su GRAFCET
12.3. Petri tinklas kaip loginė didelių sistemų modelio dalis
12.3.1. Pavienio kompresoriaus modelis
12.3.2. Kompresorinės modelis
12.3.3. Pneumatikos įtaisas
12.3.4. Petri tinklas su vėlinimu
13. CENTAURUS blokai
13.1. Šaltiniai
13.2. Aritmetinės operacijos
13.3. Matematinės funkcijos
13.4. Dinaminės grandys
13.5. Loginės funkcijos
13.6. Netiesinės charakteristikos
13.7. Diskretiniai elementai
13.8. Elektrotechniniai elementai
13.9. Pagalbiniai blokai
13.10. Specialūs blokai
13.11. Kiti blokai
13.12. Petri blokai
Literatūra
PRIEDAI
A. CENTAURUS blokų aprašymas
A.1. Šaltiniai
A.1.1. CONS Konstanta
A.1.2. DTIM Modeliavimo žingsnis
A.1.3. ICNT Bėgamoji iteracijos žingsnio reikšmė
A.1.4. NORM Normalinio pasiskirstymo atsitiktiniai skaičiai
A.1.5. PULS Impulsų generatorius
A.1.6. RAMP Kintamasis tolygiai besikeičiantis laike
A.1.7. RND Atsitiktiniai skaičiai
A.1.8. SAW Pjūklinio signalo generatorius
A.1.9. SinG Sinusinio signalo generatorius
A.1.10. STEP Šuolinė funkcija
A.1.11. TIME Modeliavimo laikas
A.1.12. TIMR Sinchroimpulsų generatorius
A.2. Aritmetinės operacijos
A.2.1. * Daugyba
A.2.2. + Sumatorius su ribojimu
A.2.3. +> Sumatorius su svoriais
A.2.4. / Dalyba
A.2.5. +K Pastūmimas
A.2.6. > Stiprinimas su ribojimu
A.2.7. >V Sąlyginė daugyba iš koeficiento (pagal reikšmę)
A.2.8. >T Sąlyginė daugyba iš koeficiento (laike)
A.2.9. 1/X atvirkščia reikšmė įėjimo signalui
A.2.10. MULT Kelių dydžių sandauga
A.3. Matematinės funkcijos
A.3.1. ABS Absoliuti reikšmė
A.3.2. ATAN Arktangentas
A.3.3. COS Kosinusas
A.3.4. EXP Eksponentė
A.3.5. FRML Formulių blokas
A.3.6. LG Dešimtainis logaritmas
A.3.7. LN Natūrinis logaritmas
A.3.8. POWR Kėlimas laipsniu
A.3.9. PWRN Kelia laipsniu ir daugina iš koeficiento
A.3.10. SIGN Ženklo funkcija
A.3.11. SIN Sinusas
A.3.12. SQRT Kvadratinė šaknis
A.3.13. TG Tangentas
A.4. Dinaminės grandys
A.4.1. DELY Vėlinimas
A.4.2. DIF Idealus diferencijavimas
A.4.3. DIFR Realus diferencijavimas
A.4.4. ELAS Tampri grandis
A.4.5. I Integravimas
A.4.6. INT Integravimas su ribojimu
A.4.7. IVAR Integravimas su kintamais koeficientais
A.4.8. PD PD reguliatorius
A.4.9. PI PI reguliatorius su ribojimu
A.4.10. PID PID reguliatorius
A.4.11. TF Bendro pavidalo perdavimo funkcija
A.4.12. TF1 Inercinė grandis su ribojimu
A.4.13. TF2 Antros eilės grandis
A.4.14. TVAR Inercinė grandis su kintama laiko pastoviąja ir ribojimu
A.5. Loginės funkcijos
A.5.1. A-O Loginis AND-OR
A.5.2. AND Loginis AND
A.5.3. D-FF D trigeris
A.5.4. EQV Loginis EQV
A.5.5. JK FF JK trigeris
A.5.6. NOT Loginis NOT
A.5.7. O-A Loginis OR-AND
A.5.8. OR Loginis OR
A.5.9. RSFF RS trigeris
A.5.10. T – FF T trigeris
A.5.11. XOR Loginis XOR
A.6. Netiesinės charakteristikos
A.6.1. ASIM Asimetrinis stiprintuvas su ribojimu
A.6.2. DEAD Nejautrumo zona su ribojimu
A.6.3. DMAX Išrinkti maksimumą
A.6.4. DMIN Išrinkti minimumą
A.6.5. FREE Laisvumas
A.6.6. FUNC Netiesinė funkcija
A.6.7. HYST Histerezė
A.6.8. JUMP Šuolis
A.6.9. LIME Ribojimas
A.6.10. MAX Maksimumas
A.6.11. MIN Minimumas
A.6.12. RELE Reali relė
A.6.13. RELI Ideali relė
A.6.14. RELP Poliarizuota relė
A.6.15. SFUN Netiesinė splaino funkcija
A.7. Diskretiniai elementai
A.7.1. CNTR Skaitiklis
A.7.2. COMP Komparatorius
A.7.3. DDIG Skaitmeninis diferencijavimas
A.7.4. DISC Diskretizacija
A.7.5. IDIG Skaitmeninis integratorius
A.7.6. LAG Uždelsimas
A.7.7. MODA Amplitudinis moduliatorius
A.7.8. MODD Diskretinis moduliatorius
A.7.9. MODP Fazinis moduliatorius
A.7.10. MODS Simetrinis platuminis moduliatorius
A.7.11. MODT Platuminis moduliatorius
A.7.12. QUAN Kvantavimas
A.7.13. PDIG Skaitmeninis stiprintuvas
A.7.14. SMIT Šmito trigeris
A.7.15. STOS Reversinis skaitiklis su ribojimu
A.8. Elektrotechniniai elementai
A.8.1. DIOD Diodas
A.8.2. KM Magnetinis paleidiklis
A.8.3. KT1 Laiko relė
A.8.4. LOAD Apkrovos blokas
A.8.5. PH-A A fazė
A.8.6. PH-B B fazė
A.8.7. PH-C C fazė
A.8.8. SA1 Perjungiklis
A.8.9. SA2 Impulsinis perjungiklis
A.8.10. TYRI Tiristorius
A.9. Pagalbiniai blokai
A.9.1. OPT0 Optimizavimo kriterijus Nr 0
A.9.2. OPT1 Optimizavimo kriterijus Nr 1
A.9.3. PROC Pavyzdinis procesas
A.10. Specialūs blokai
A.10.1. 1 Perdavimas
A.10.2. CHNG Pakeisti bloko parametrus
A.10.3. MEMO Atmintis
A.10.4. MEMR Atmintis su sąlyga
A.10.5. STOP Baigti modeliavimą
A.10.6. SIGM Sumavimas su ištrynimu
A.10.7. ADET Nustato sinusinio signalo amplitudę
A.10.8. FVAR Generuoja kintamo dažnio sinusinę
A.10.9. PDET Nustato sinusinės fazę lyginant su atramine
A.10.10. SINV Generuoja sinusinę kurios dažnis priklauso nuo įėjimo signalo
A.10.11. SWAP Svopingo generatorius (kintamo dažnio)
A.11. Kiti blokai
A.11.1. IN RS trigeris Petri tinklo įėjimui
A.11.2. OUT+ Vienkartinio impulso daviklis paveikiantis signalui didėjant
A.11.3. OUT- Vienkartinio impulso daviklis paveikiantis signalui mažėjant
A.11.4. CONF Konstanta, kurios reikšmė kinta kiekvienos iteracijos pabaigoje
A.11.5. K Stiprintuvas kurio koeficientas pakinta po kiekvienos iteracijos
A.11.6. 1/K Stiprintuvas kurio koeficientas (atvirkščias) pakinta po kiekvienos iteracijos
A.11.7. AELA Elastinė grandis testavimui
A.11.8. ATF1 Inercinė grandis testavimui
A.11.9. ATF2 Antros eilės grandis testavimui
A.12. Petri blokai
A.12.1. Pozicija
A.12.2. Pereiga
A.12.3. Jungtis
A.12.4. Procesas
B. KLAUSIMAI - ATSAKYMAI
B.1. Schema ir parametrai
B.2. Modeliavimas
B.3. Optimizavimas
B.4. Grafikai
C. Modelių sąrašas

Knyga neprieinama