Turinys
1. Kas yra filosofija? Filosofavimas ir filosofinė sistema
1.1. Pirmasis žingsnis į filosofiją. Susitikimas su transcendentine tikrove
1.2. Filosofija ir klausimas. Kasdieninis, gnostinis, egzistencinis, filosofinis klausimai
1.4. Filosofija ir kultūra
1.5. Filosofija ir realieji bei formalieji mokslai (subjektas – objektas, patyrimas, mąstymas, abstrahavimas)
1.6. Matematinis modelis ir eksperimentas
1.7. Filosofija ir religija
1.8. Filosofija ir menas (visuma ir grožis)
1.9. Filosofija ir ideologija (scientizmas, empirizmas, žinojimo sociologija)
1.10. Filosofijos metodas (beprielaidiškumas, refleksija ir interpretacija). Filosofijos objektas
1.11. Teorinė ir praktinė filosofija
2. Filosofijos istorija ir istorijos filosofija
2.1. Aspektų gausa filosofijoje. Prieštaravimai ir skandalas. ,,Philosophia perennis” (Leibnitzas)
2.2. Metafizika ir Hegelio „dvasia“
2.3. Istorijos fenomeno individualumo principas Hegelio filosofijoje. Rytų, graikų, romėnų, germanų pasaulis
3. Antikos graikų filosofija
3.1. Ikisokratikai natūrfilosofai
3.1.1. Mileto filosofai: Talis, Anaksimandras, Anaksimenas
3.1.2. Pitagoras
3.1.3. Elėjiečiai: Parmenido racionalizmas
3.1.4. Heraklitas
3.1.5. Empedoklis
3.1.6. Anaksagoras
3.1.7. Demokritas
3.2. Sokrato racionalizmas: „žinau, kad nieko nežinau”
3.3. Racionalistinis Platono idėjų pasaulis. Europinio mąstymo ištakos
3.4. Aristotelio empirizmas. Tikslinė-sisteminė visumos samprata. Silogistika
3.5. Helenizmas ir sinkretizmas
3.5.1. Cinikai
3.5.2. Stoikai
3.5.3. Epikūrininkai
3.5.4. Plotinas
4. Viduramžių filosofija
4.1. Šventasis Augustinas ir jo neoplatonizmas. Naujoji istorijos samprata
4.2. Šventasis Tomas Akvinietis: tikėjimas ir apreiškimas, protas ir juslės, Dievo buvimo įrodymai
5. Renesanso atogrąža į žmogų
5.1. Žmogus ir jo santykis su Dievu. Harmonijos paieška
5.2. Mokslinio metodo pergalė
6. Filosofinė Baroko dvasia
6.1. Baroko poliai: „carpe diem” ir „memento mori”
6.2. Thomo Hobbeso mechanistika
7. Racionalistas sistemintojas Rene Descartesas
8. Empiristas agnostikas Davidas Hume’as
9. Šviečiamojo amžiaus aspektai
9.1. Scientizmas ir „natūralizmas”
9.2. Montesquieu įstatymų dvasia
9.3. Voltaire‘o metafizinės ir religinės nuostatos
9.4. Rousseau apie kultūros nuosmukį ir būdą jo išvengti
10. Empirizmas ir racionalizmas, kantiškoji jo įveika
11. Klasikinis vokiečių idealizmas: transcendentalinė Immanuelio Kanto filosofija
12. Romantizmas
12.1. „Pasaulio siela”
12.2. Romantinė Johanno Gottliebo Fichte mokslo teorija
12.3. Georgo Wilhelmo Friedricho Hegelio dialektika
13. Egzistencialistinė savasties samprata
13.1. Sorenas Kierkegaardas: „Aš pats” – galimybė ir atsakomybė
13.2. Arthuras Schopenhaueris: heroizmas absurdo akivaizdoje
13.3. Individualistas Friedrichas Nietzsche: „valia galiai”
14. Fenomenologinis skiepas filosofijai
14.1. Fenomenologinis metodas
14.2. Egzistencinė fenomenologija
15. Martinas Heideggeris: egzistencinė atvertis būčiai ir būties atvertis
16. Hermeneutinė refleksija: Paulis Ricoeuras
17. Falsifikacionizmas: Karlas Raimundas Popperis
18. Lietuviškasis egzistencializmas: Antano Maceinos religijos filosofija
19. Ontologinės Arvydo Šliogerio nuostatos: „vietovė-šiapus”
20. Tikrovės prigimtis
21. Pažinimo sąranga
21.1. Subjektas – objektas. Pažinimo ir būties kategorijos. Kantiškoji patyrimo sąranga
21.2. Pažinimas ir kalba
22. Mokslo ir technikos filosofija: instrumentinis pažinimas ir dirbtinio pasaulio konstravimas
22.1. Antikinės „technikos” ir „gamtos” sąvokos
22.2. Meno, mokslo ir technikos vienybė Renesanso epochoje
22.3. Naujieji laikai: teorinės mechanikos ir mechanistinio pasaulio vaizdo techninė orientacija
22.4. Sistema ir posistemis: struktūra, visuma ir dalis
22.5. Mokslo teorija
22.5.1. Sistema – teorija – mokslas
22.5.2. Dedukcija ir aksiominė sistema
22.5.3. Indukcija
22.5.4. Stebėjimas – aprašymas – klasifikavimas
22.5.5. Hipotezė, teorija
22.5.6. Aiškinimas. Dėsnis. Eksperimentas. Modelis. Prognozė
22.5.7. Mokslo tiesa
22.6. Dabarties ikiparadigminis bei paradigminis mokslas ir technika. Thomo Kuhno mokslo struktūros samprata. Paradigma. Postmodernios teorijos
22.7. Mokslinė pastanga, problema ir slėpinys, mokslinės-techninės sistemos vertybės, mokslo pagrindas ir metodikos ribos
23. Žmogaus fenomenas: kūnas, siela, dvasia. Istoriškumas
24. Etika
24.1. Valios laisvė
24.2. Sąžinė: dorovinis a priori ir sąžinės autonomija
24.3. Savirealizacija. Laisvės motyvacija ir etinis paradoksas. Teorija ir poetika
25. Dievas kaip filosofinė problema
25.1. Kosmologinis (Šv. Tomas Akvinietis) ir teleologinis (Hegelis) Dievo buvimo įrodymai
25.2. Būties filosofijos argumentas ir jo kritika (Kantas)
25.3. Dievas kaip reguliatyvinė idėja ir praktinis postulatas (Kantas)
25.4. Dievo klausimas dvasios filosofijoje (Platonas)
25.5. Ontologinis (Šv. Anzelmas Kenterberietis, Descartesas) argumentas ir jo kritika (Kantas)
25.6. Mokslai kaip Dievo buvimo liudininkai
25.7. Tikėjimas ir filosofija: totalinis eksperimentas
25.8. Tikinčiojo pozicija
Literatūros sąrašas