Viso knygų: 894
el. paštaskodas
Turinys
Įvadas
1. TIA portalo apžvalga
1.1. TIA portalo sudėtis
1.2. Vartotojo sąsajos išdėstymas
1.2.1. Rodiniai
1.2.2. Projekto medis
1.2.3. Darbo sritis
1.2.4. Inspektoriaus langas
1.2.5. Užduočių kortelės
1.2.6. Projektų nuoroda
1.2.7. Detalusis rodinys
1.2.8. Peržiūros langas
1.3. S7-1200/1500 valdiklių inovacijos
1.3.1. Terminai
1.3.2. Programavimo kalbos
1.3.3. Optimizuoti blokai
1.3.4. Blokų savybės
1.3.5. Nauji duomenų tipai
1.3.6. Operandai
1.3.7. Naujos instrukcijos
1.3.8. Simboliai ir komentarai
1.3.9. Sisteminės ir vartotojo konstantos
1.3.10. S7-1500 valdiklių aparatūros skirtumai
2. Projektų kūrimas
2.1. Centralizuotos ir paskirstytosios valdymo sistemos
2.2. Pagrindiniai nustatymai TIA portale
2.2.1. Bendrieji nustatymai
2.2.2. Kalbų nustatymai
2.3. Naujo projekto kūrimas
2.4. Esamo projekto kūrimas
2.5. Kiti veiksmai su projektais
2.6. Projektų perkėlimas
2.6.1. Bendrosios projektų perkėlimo taisyklės
2.6.2. STEP 7 V5.x projektų perkėlimas
2.6.3. Programų perkėlimas TIA portale
2.6.4. Aparatinės įrangos perkėlimas
3. Įtaisų ir tinklų konfigūravimas
3.1. Aparatūros ir tinklų redaktorius
3.1.1. Tinklo rodinys
3.1.2. Įtaisų rodinys
3.1.3. Topologijos rodinys
3.1.4. Informacija inspektoriaus lange
3.1.5. Aparatūros katalogas
3.2. Įtaisų konfigūravimas
3.2.1. Bendrieji konfigūravimo principai
3.2.2. Stovų konfigūravimo taisyklės
3.2.3. Savybių ir parametrų nustatymas
3.2.4. S7-1500 valdiklio konfigūravimo pavyzdys
3.2.5. Aparatūros konfigūracijos pakrovimas
3.3. Tinklų konfigūravimas
3.3.1. Komunikacijos ir tinklai
3.3.2. Įtaisų sujungimas naudojant tinklo rodinį
3.3.3. Įtaisų sujungimas naudojant įtaisų rodinį
3.3.4. Tinklo ir sąsajos parametrų patikra ir keitimas
3.3.5. GSD failai
3.3.6. PROFIBUS tinklas ir konfigūravimo pavyzdys
3.3.7. PROFINET tinklas ir konfigūravimo pavyzdys
3.3.8. Topologinio rodinio panaudojimas konfigūruojant PROFINET tinklus
3.3.9. Komunikacinių sujungimų programavimas
4. Programos struktūra
4.1. Operacinė sistema ir vartotojo programa
4.2. Tiesinis ir struktūrinis programavimas
4.3. Programos blokų tipai
4.3.1. Organizaciniai blokai
4.3.2. Funkcijos
4.3.3. Funkciniai blokai
4.3.4. Globalieji duomenų blokai
4.3.5. Priskirtieji duomenų blokai
4.4. Programos vykdymas
4.5. Programos redaktorius
4.6. Loginių blokų kūrimas
4.6.1. Naujų blokų kūrimas
4.6.2. Blokų redagavimas ir tvarkymas
4.6.3. Blokų savybių nustatymas
4.6.4. Blokų sąsajos deklaravimas
4.7. PLV žymės
4.7.1. PLV žymių lentelės struktūra
4.7.2. PLV žymių lentelės kūrimas ir deklaravimas
4.8. PLV duomenų tipas
4.8.1. PLV duomenų tipo lentelės struktūra
4.8.2. PLV duomenų tipo lentelės kūrimas ir deklaravimas
4.9. Duomenų blokų kūrimas
4.9.1. Duomenų blokų struktūra
4.9.2. Duomenų blokų kūrimas ir deklaravimas
4.9.3. Duomenų blokai tiesioginiu režimu
4.10. Blokų laiko spaudai ir jų atnaujinimas
4.11. Blokų laiko spaudai ir jų atnaujinimas
5. Programų kūrimas
5.1. Programavimo kalbos
5.2. Grandinės ir veiksmai su jomis
5.3. Programavimas LAD kalba
5.3.1. LAD kalbos elementai
5.3.2. LAD elementų įterpimas
5.3.3. Laisvos formos komentarų įterpimas
5.3.4. Kreipties į bloką įterpimas
5.3.5. Duomenų tipo parinkimas programos elementui
5.3.6. Veiksmai su programos elementais
5.3.7. Operandų įterpimas į instrukcijas
5.3.8. LAD grandinių konfigūracijos
5.3.9. Programų LAD kalba pavyzdžiai
5.4. Programavimas FBD kalba
5.4.1. FBD kalbos elementai
5.4.2. FBD elementų įterpimas
5.4.3. FBD grandinių konfigūracijos
5.4.4. Programų FBD kalba pavyzdžiai
5.5. Programavimas STL kalba
5.5.1. STL kalbos elementai
5.5.2. STL elementų įterpimas
5.5.3. Programų STL kalba pavyzdžiai
5.6. Programavimas SCL kalba
5.6.1. SCL programavimo kalbos pagrindai
5.6.2. SCL programavimo langas
5.6.3. SCL instrukcijų įterpimas
5.6.4. Programų SCL kalba pavyzdžiai
5.7. Programos blokų kompiliavimas ir pakrovimas
5.7.1. Blokų kompiliavimas
5.7.2. Blokų pakrovimas
6. Apsauga
6.1. Prieigos apsauga
6.2. Techninių žinių apsauga
6.3. Kopijavimo apsauga
6.4. Apsauga užrakinant CPU
7. Informacija apie reklamą
7.1. Priskyrimų sąrašas
7.2. Kreipčių struktūra
7.3. Priklausomybių struktūra
7.4. CPU ištekliai
7.5. Kryžminė nuoroda
8. Programos testavimas
8.1. Testavimas naudojant programos būseną
8.2. Testavimas naudojant stebėsenos lentelę
8.2.1. Stebėsenos lentelė
8.2.2. Žymių stebėjimo ir modifikavimo būdai
8.2.3. Žymių stebėjimas ir modifikavimas
8.3. Testavimas naudojant forsavimo lentelę
8.4. Testavimas naudojant PLV imitatorių
8.4.1. PLCSIM įjungimas
8.4.2. PLCSIM testavimo priemonės
9. Tiesioginio režimo funkcijos
9.1. Tiesioginio režimo rodinys
9.2. Tiesioginio sujungimo užtikrinimas ir nutraukimas
9.3. Pasiekiamų įtaisų rodymas
9.4. IP adreso nustatymas
9.5. Atsarginės kopijos
9.6. Trasavimas
9.7. Aparatūros diagnostika
Literatūra

Knyga neprieinama