Darni atliekų vadyba
Turinys
Santrumpos
1. Atliekų tvarkymo politikos raida Europos Sąjungoje
1.1. Europos Sąjungos atliekų tvarkymo politikos formavimasis (1975–2004 m.)
1.2. Nuo atliekų tvarkymo prie atliekų kaip išteklių naudojimo (2002–2012 m.)
1.3. Žiedinės ekonomikos kūrimas (nuo 2013 m.)
2. Komunalinių atliekų vadybos sistemų vystymosi tendencijos ir problematika Europoje
2.1. Atliekų atsiejimas nuo ekonomikos augimo. Pirmieji požymiai
2.2. Rikošeto efektas atliekų vadyboje
2.3. Atliekų vadybos sistemų skirtumai Europoje
2.4. Atliekų vadybos sistemų poveikis aplinkai
2.5. Atliekų vadybos sistemų įtaka žaliajai ekonomikai
2.5.1. Perdirbimo įtaka gyventojų užimtumui ir pajamoms
2.5.2. Atliekos – potencialūs strateginiai ištekliai
3. Sprendimų priėmimo paramos metodai ir modeliai darnios atliekų vadybos kontekste
3.1. Metodų ir modelių apžvalga
3.1.1. Rizikos vertinimas
3.1.2. Medžiagų srautų analizė
3.1.3. Daugiafaktorė analizė
3.1.4. Būvio ciklo įvertinimas
3.1.5. Kaštų ir naudos analizė
3.1.6. Būvio ciklo kaštų vertinimas
3.2. Praktinis sprendimų priėmimo paramos metodų pritaikymas
3.2.1. Būvio ciklo metodikos specifika atliekų vadybos sistemose
3.2.2. Aplinkos apsaugos būvio ciklo kaštų vertinimo metodikos specifika atliekų vadybos sistemose
3.2.3. Ekonominio būvio kaštų vertinimo specifika atliekų vadybos sistemose
3.2.4. Būvio ciklo įvertinimo ir būvio ciklo kaštų vertinimo integravimas
4. Komunalinių biologiškai skaidžių atliekų vadyba, metodai ir perspektyva
4.1. Biologiškai skaidžios atliekos iš komunalinių atliekų srauto ir jų tvarkymo uždaviniai
4.2. Pirminiai komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo metodai
4.2.1. Biologiškai skaidžių atliekų iš komunalinių atliekų srauto pirminis rūšiavimas ir kompostavimas
4.2.2. Biologiškai skaidžių atliekų iš komunalinių atliekų srauto namudinis kompostavimas
4.2.3. Vertingo komposto gamyba iš apgyvendinimo ir viešojo maitinimo įstaigų biologiškai skaidžių atliekų
4.2.4. Namudinio kompostavimo eksperimento („RECO Baltijos 21 Tech“ projekto) rezultatai
4.3. Centralizuoti biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo metodai ir jų perspektyvos
4.4. Plačiausiai taikomi komunalinių nuotekų dumblo tvarkymo metodai ir jo naudojimas naujų produktų gamybai
4.4.1. Komunalinių nuotekų dumblo tvarkymas Lietuvoje ir kitose ES šalyse: situacijos analizė
4.4.2. Dumblo tūrio sumažinimas jį apdorojant įvairiais metodais
4.4.3. Dumblo naudojimo žemės ūkyje ir pažeistoms teritorijoms tvarkyti reikalavimai
4.4.4. Komunalinių nuotekų dumblo aerobinio apdorojimo metodai ir komposto naudojimo galimybės
4.4.5. Komunalinių nuotekų dumblo panaudojimas biodujų gamybai
4.4.6. Kietojo atgautojo kuro gamyba iš atskirų frakcijų pirminio komposto, pagaminto iš komunalinių nuotekų dumblo ir biomasės liekanų (ENERCOM projekto rezultatai)
4.5. Integruoto atliekų valdymo modelis kurorto miestui („RECO Baltijos 21 Tech“ projekto rezultatai)
4.5.1. Eksperimentui parinkto objekto atliekų sudėtis ir tvarkymo tikslų nustatymas
4.5.2. Siūloma atliekų tvarkymo vizija ypatingą dėmesį skiriant BSA tvarkyti
4.5.3. Komunalinių atliekų srauto po pirminio rūšiavimo tvarkymo įvykdomumo analizės rezultatai
4.5.4. Komunalinių nuotekų valymo įrenginių dumblo tvarkymo įvykdomumo analizės rezultatai
4.5.5. Integruotos atliekų valdymo sistemos įdiegimo rezultatai
5. Darni pakuočių atliekų vadyba
5.1. Darnios pakuočių atliekų vadybos strateginiai principai ir teisinis reglamentavimas
5.1.1. Darnios pakuočių atliekų vadybos strateginiai principai
5.1.2. Pakuočių atliekų surinkimo ir perdirbimo tikslai, uždaviniai ir kiti teisiniai reikalavimai
5.1.3. Esminiai reikalavimai pakuotėms ir jų gamintojams, susiję su pakuočių atliekų kiekio ir kenksmingumo mažinimu. Teisinė bazė ir darnieji standartai
5.1.4. Pakuotei naudojamų medžiagų mažinimo ir užpildymo optimizavimas taikant standarto LST EN 13428:2007 reikalavimus
5.2. Pakuočių atliekų tvarkymo būklė
5.3. Daugkartinių pakuočių naudojimas
5.4. Pakuočių kūrimo, inovacijų diegimo ir ekologinio pakuočių projektavimo priemonės
5.4.1. Pakuočių kūrimą ir ekologinį projektavimą lemiančių veiksnių analitinė apžvalga
5.4.2. Pakuočių funkcijos ir jų įtaka ekologiniam pakuočių projektavimui ir kūrimui
5.4.3. Pakuotės-produkto sistema ir būvio ciklas – sisteminio požiūrio svarba
5.4.4. Pakuočių kūrimo, inovacijų diegimo ir ekologinio pakuočių projektavimo priemonės ir modeliai
5.4.5. Pakuočių medžiagos ir gabaritinių matmenų parinkimo scenarijai
5.4.6. Būvio ciklo koncepcija ir analize paremtos priemonės ir modeliai
5.5. Ekologinio projektavimo metodikos taikymas pakuotėms
5.5.1. Mažesnį poveikį aplinkai sukeliančių žaliavų pasirinkimas
5.5.2. Nereikalingos pakuotės vengimas
5.5.3. Svorio mažinimas
5.5.4. Pakartotinio naudojimo projektavimas
5.5.5. Perdirbimo projektavimas
5.5.6. Transportavimo poveikio aplinkai mažinimas
5.6. Būvio ciklo įvertinimo metodikos taikymas pakuočių poveikiui aplinkai vertinti pramonėje
5.6.1. Lietuvos pramonės įmonėje gaminamų barjerinių plastikinių pakuočių būvio ciklo įvertinimo analizė
5.6.2. Šaldytų produktų pakuočių poveikio aplinkai tyrimai
5.6.3. Gėrimų kartono pakuočių poveikio aplinkai tyrimai ir antrinio panaudojimo galimybių analizė
6. Baltijos jūros regiono valstybių bendradarbiavimas plėtojant komunalinių atliekų vadybos sistemas
6.1. Regioninio bendradarbiavimo patirtis
6.2. Komunalinių atliekų vadyba Baltijos jūros regiono valstybėse
6.3. Jungtinė Baltijos jūros regiono komunalinių atliekų vadybos strategija
6.4. Investicijų į atliekų tvarkymą Baltijos jūros regione koncepcija
Baigiamasis žodis. Summary
Literatūra
Priedai
Apie autorius