Viso knygų: 906
el. paštaskodas
ŽUVŲ PRODUKTŲ MOKSLAS IR TECHNOLOGIJA
TURINYS
1. MAISTO PRIEDAI ŽUVIES PRODUKTŲ PERDIRBIMO PROCESUOSE
1.1. Druska
1.2. Polifosfatai
1.3. Funkciniai baltymai
1.3.1. Sojos baltymai
1.3.2. Pieno baltymai
1.3.3. Žuvų baltymai
1.4. Kiti priedai
1.5. 1 LABORATORINIS DARBAS
1.5.1. Žuvies baltymų produktai
1.5.1.1. Injektuoti skirtų tirpalų ruošimas
1.5.1.2. Žuvies filė paruošimas injektuoti
1.5.1.3. Žuvies filė injektavimas
1.5.2. Baltymų tirpalų analizė
1.5.2.1. Masės nuostoliai (%)
1.5.2.2. Rūgštingumas (pH)
1.5.2.3. Spalva
1.5.3. Injektuotos filė tyrimas
1.5.3.1. Žuvies masės padidėjimo po injektavimo nustatymas
1.5.3.2. Nulašėjimo nuostolių nustatymas
1.5.3.3. Žuvies filė išeigos po laikymo nustatymas
1.5.3.4. Žuvies filė išeigos nustatymas po terminio apdorojimo
1.5.3.5. Bendros žuvies filė išeigos nustatymas
1.5.3.6. Vandens sujungimo gebos nustatymas
1.5.3.7. Vandens ir baltymų kiekio nustatymas po filė injektavimo
1.5.3.8. Vandens kiekis
1.5.3.9. Druskos kiekis
1.5.3.10. Baltymų kiekis
1.5.3.11. Juslinė analizė
2. NOVATORIŠKI PROCESAI ŽUVININKYSTĖS PRODUKTŲ TECHNOLOGIJOSE
2.1. Žuvininkystės šalutinių produktų perdirbimo technologijos
2.2. 2 LABORATORINIS DARBAS
2.2.1. Žaliava
2.2.2. Šalutinių žuvies perdirbimo produktų cheminė analizė
2.2.2.1. Bendro riebalų kiekio šalutiniuose žuvies perdirbimo produktuose nustatymas
2.2.2.2. Vandens kiekio šalutiniuose žuvies perdirbimo produktuose nustatymas
2.2.2.3. Baltymų kiekio šalutiniuose žuvies perdirbimo produktuose nustatymas
2.2.3. Šalutinių žuvies perdirbimo produktų hidrolizė
2.2.4. Želatinos paruošimas iš šalutinių žuvies perdirbimo produktų
2.2.5. Cheminė hidrolizatų ir želatinos analizė
2.2.5.1. Vandens kiekis šalutiniuose žuvies perdirbimo produktuose
2.2.5.2. Baltymų kiekis šalutiniuose žuvies perdirbimo produktuose
2.2.5.3. Riebalų analizė
2.2.5.4. Cheminė ir fizikinė pagamintos želatinos analizė
3. ŽUVININKYSTĖS PRODUKTŲ GEDIMAS, DEFEKTŲ PRIGIMTIS IR PRIEŽASTYS
3.1. Kiaukutinių gedimas
3.2. Apdorotos žuvies gedimas
3.2.1. Skirtingų žuvies apdorojimo būdų įtaka mikroflorai
3.3. 3 LABORATORINIS DARBAS
3.3.1. Bendro aerobinių bakterijų kiekio jūros gerybėse nustatymas
3.3.1.1. Terpės ruošimas
3.3.1.2. Bandinio ruošimas
3.3.1.3. Serijinio skiedimo ruošimas
3.3.1.4. Sėjimas į terpes
3.3.1.5. Bakterijų skaičiavimas
3.3.2. Koliforminių ir Escherichia coli bakterijų aptikimas, nustatymas ir patvirtinimas moliuskuose
3.3.2.1. Koliforminių bakterijų skaičius nustatymas sėjimo į lėkšteles metodu
3.3.2.1.1. VRTL terpės ruošimas
3.3.2.1.2. Bandinio ruošimas
3.3.2.1.3. Serijinio skiedinio ruošimas
3.3.2.1.4. Sėjimas į terpę
3.3.2.1.5. Bakterijų skaičiavimas
3.3.2.2. Koliforminių bakterijų tikėtiniausio skaičiaus metodas
3.3.2.2.1. Bandinio ruošimas
3.3.2.2.2. Serijinio skiedinio ruošimas
3.3.2.2.3. Sėjimas į terpę
3.3.2.2.4. Tikėtiniausio koliforminių bakterijų skaičiaus nustatymas
3.3.2.2.5. Koliforminių bakterijų patvirtinimo testas
3.3.2.2.6. Rezultatų vertinimas
3.3.2.3. Escherichia coli nustatymas
3.3.2.3.1. Esherichia coli patvirtinimo testas
3.3.2.3.2. Rezultatų vertinimas
3.3.3.Testai halofilinėms bakterijoms sūdytoje žuvyje ir jos produktuose
3.3.3.1. Bandinio ruošimas
3.3.3.2. Serijinio skiedimo ruošimas
3.3.3.3. Sėjimas į lėkšteles
3.3.3.4. Bakterijų skaičiaus nustatymas
3.3.4. Salmonella genties bakterijų nustatymas žuvininkystės produktuose
3.3.4.1. Mėginio ruošimas ir mikroorganizmų gausinimas
3.3.4.2. Pasirinktinis gausinimas
4. NAUDOTA LITERATŪRA

Knyga neprieinama