TURINYS
PRATARMĖ
ĮVADAS
1.2. Automatinio technologinių parametrų reguliavimo sistemos. Pagrindinės sąvokos
1.3. Automatinio reguliavimo sistemų veikimo principai
1.4. Automatinio reguliavimo sistemų klasifikavimas
1.5. Automatinio reguliavimo sistemos sintezės algoritmas
1.6. Žymenys automatizavimo schemose
1.7. Automatizavimo schemų sudarymas
1.7.1. Technologijos aprašas
1.7.2. Automatizavimo schemos veikimo aprašas
1.8. Žymenys ryšių schemose, ryšių schemų sudarymas
1.9. Tiesioginio reguliavimo sistemos
1.10. Reguliavimo objektų modeliavimas
1.10.1. Fizinis modeliavimas
1.10.2. Matematinis modeliavimas
1.10.3. Eksperimentinis reguliavimo objektų tyrimas
1.10.4. Analizinis reguliavimo objektų tyrimas
1.11. Eksperimentinių kreivių filtravimas
1.12. Inžinerinis ARS objektų eksperimentinių charakteristikų aproksimavimo metodas
1.13. Reguliavimo objektų perdavimo funkcijų identifikavimas plotų metodu
1.14. Eksperimentinių duomenų aproksimavimas tiesinio modelio parametrų skaičiavimo metodu
1.15. Technologinių objektų matematinių modelių taikymas automatizavimo schemai parinkti
1.16. Svarbiausių objekto parametrų nustatymas ekspertiniu metodu
1.17. Automatizavimo sistemų elementų lygtys ir perdavimo funkcijos
1.17.1. Aperiodinė grandis
1.17.2. Svyravimo grandis
1.17.3. Diferencijavimo grandis
1.17.4. Integravimo grandis
1.17.5. Neinercinė grandis
1.17.6. Vėlavimo grandis
1.18. Objektą veikiančių trikdžių analizė
1.19. Automatinio reguliatoriaus ir reguliavimo dėsnio parinkimas
1.20. Pramoninių reguliavimo sistemų struktūrinės schemos
1.20.1. Proporcingojo (P) reguliavimo dėsnis
1.20.2. Integralinio (I) reguliavimo dėsnis
1.20.3. Diferencialinio (D) reguliavimo dėsnis
1.20.4. Proporcingojo integralinio (PI) reguliavimo dėsnis
1.20.5. Proporcingojo diferencialinio (PD) reguliavimo dėsnis
1.20.6. Proporcingojo integralinio diferencialinio (PID) reguliavimo dėsnis
1.20.7. PI−D ir I−PD reguliavimo dėsnis
1.20.8. P2ID reguliavimo dėsnis
1.20.9. PID reguliavimo dėsnis su neraiškiųjų aibių logika (PID+Fuzzy)
1.21. Poziciniai reguliatoriai
1.22. PID reguliatoriaus išėjimo signalo reakcija į bet kokios formos įėjimo signalą
1.23. Reguliatorių optimalaus suderinimo sąlygos
Klausimai kursui savarankiškai kartoti
2 skyrius. REGULIATORIŲ DERINIMO PARAMETRŲ SKAIČIAVIMAS
2.1. Bendrosios žinios
2.2. Tiesinių ARS stabilumo laipsnis η, svyravimų laipsnis μ ir svyravimų rodiklis M
2.3. Grafinis analizinis reguliatoriaus derinimo parametrų skaičiavimo metodas
2.3.1. P reguliatorius
2.3.2. I reguliatorius
2.3.3. PI reguliatorius
2.3.4. PID reguliatorius
2.4. Inžineriniai reguliatorių derinimo parametrų apskaičiavimo metodai
2.4.1. Analizinis metodas
2.4.2. Kappa-Tau metodas
2.4.3. Jautrumo metodas
2.4.4. Reguliatoriaus derinimas pagal uždarosios sistemos pereinamąjį procesą
2.4.5. Dvipozicių reguliatorių derinimas
2.5. Daugiakontūrių ARS derinimo parametrų apskaičiavimas
2.5.1. Pakopinės ARS
2.5.2. Trikdžio kompensavimo sistemos
2.5.3. ARS su tarpinio parametro išvestine
2.5.4. Daugiaryšės ARS
2.6. Reguliatoriaus derinimo parametrų optimizavimas modeliuojant ARS
2.7. Derinimo parametrų nustatymas reguliatoriuje
Klausimai kursui savarankiškai kartoti
3 skyrius. TECHNOLOGIJŲ VALDYMO YPATUMAI
3.1. Dviejų vykdymo įtaisų valdymas vienu valdikliu
3.2. Maišymo procesų valdymas
3.3. Reguliavimas ankstinant signalą
3.4. Netiesiškumų kompensavimo sistemos
3.5. Objektų vėlavimo kompensavimo sistemos
3.6. Alaus gamybos technologijos automatizavimas
3.6.1. Technologijos aprašas
3.6.2. Automatizavimo schemos veikimo aprašas
3.7. Distiliavimo kolonų automatizavimas
3.7.1. Distiliavimo kolonos valdymas, palaikant pastovų produktų atskyrimo laipsnį
3.7.2. Distiliavimo kolonos valdymas, siekiant gauti maksimalų distiliato kiekį
3.7.3. Distiliavimo kolonos flegmos srauto valdymas, kompensuojant skysčio kaupimo deflegmatoriuje inertiškumą
3.8. Garintuvų automatizavimas
3.8.1. Garinimo proceso valdymas, taikant vienkontūres ARS
3.8.2. Garinimo proceso valdymas, taikant pakopinę ARS
Klausimai kursui savarankiškai kartoti
4 skyrius. DISKREČIŲJŲ PROCESŲ VALDYMAS
4.1. Diskrečiųjų procesų klasifikacija
4.2. Laikinis nuoseklusis procesas
4.3. Įvykinis nuoseklusis procesas
4.4. Laikinis-įvykinis nuoseklusis procesas
Klausimai kursui savarankiškai kartoti
5 skyrius. ŠIUOLAIKINĖS AUTOMATIZAVIMO TECHNOLOGIJOS
5.1. Bendrosios žinios
5.2. PLV veikimo principas
5.3. Procesų valdymo algoritmo realizavimas valdiklyje
5.4. Variklio valdymas SIMATIC S7–200 valdikliu
5.5. Procesų valdymas neraiškiųjų aibių logikos reguliatoriais
5.5.1. Neraiškiųjų aibių logikos reguliatorių veikimo principas
5.5.2. Neraiškiųjų aibių logikos reguliatorių taikymas
5.6. Neuroniniai tinklai ir jų taikymas
5.7. Komunikacijų technologija
5.7.1. Komunikacijos
5.7.2. Duomenų perdavimas
5.7.3. Tinklų topologija
5.7.4. Informacijos mainų sistemos
Klausimai kursui savarankiškai kartoti
6 skyrius. VYKDYMO ĮTAISAI
6.1. Bendrosios žinios
6.2. Poveikio elementų charakteristikos
6.3. Vykdymo įtaiso parinkimas
6.4. Vykdikliai
6.4.1. Elektriniai vykdikliai
6.4.2. Elektriniai hidrauliniai vykdikliai
6.4.3. Pneumatiniai vykdikliai
6.5. Vykdymo įtaisų valdymo schemos
Klausimai kursui savarankiškai kartoti
LITERATŪRA
PRIEDAI