TURINYS
PRATARMĖ
1. ĮVADAS
1.1. Metalo apdirbimas ir mašinų gamyba Lietuvoje
1.2. Mašinų gamybos technologijos disciplina
1.3. Mašinų gamybos pramonė
Pirmoji dalis. TEORINIAI MAŠINŲ GAMYBOS TECHNOLOGIJOS PAGRINDAI
2. MAŠINŲ GAMYBOS SĄVOKOS
2.1. Gaminys ir jo dalys
2.2. Gamybos ir technologijos procesai
2.3. Gamybos tipai ir organizacinės formos
2.4. Nesąnaudingoji gamyba
Kontroliniai klausimai ir užduotys
3. DETALIŲ IR MAŠINOS KOKYBĖ
3.1. Visuotinė kokybės vadyba mašinų gamyboje
3.2. Mašinos paskirtis
3.3. Mašinos kokybė
3.4. Detalės ir mašinos tikslumas
3.5. Konstrukcijos technologiškumas
3.5.1. Technologiškumas projektuojant, gaminant, eksploatuojant
3.5.2. Kokybinis technologiškumas
3.5.3. Kiekybinis technologiškumas
3.6. Statistiniai kokybės kontrolės metodai
3.6.1. Statistinių kokybės kontrolės metodų taikymas
3.6.2. Paklaidų rūšys
3.6.3. Praktinė skirstinio kreivė. Gauso skirstinio dėsnis
3.6.4. Kiti (išskyrus Gauso) skirstinio dėsniai
3.6.5. Taškinių diagramų principas ir jo taikymas
3.6.6. Kontrolinės kortelės
3.6.7. Atsitiktinių ir sisteminių veiksnių įtaka gaminio kokybei
3.6.8. Partijos rodiklių sklaidos charakteristikos
Kontroliniai klausimai ir užduotys
4. DETALIŲ IR MAŠINOS TIKSLUMO SIEKIMO PRINCIPAI
4.1. Matmenų grandinės ir jų skaičiavimo būdai
4.1.1. Pagrindinės matmenų grandinių sąvokos
4.1.2. Matmenų grandinių sudarymas
4.1.3. Nominaliųjų dydžių skaičiavimas
4.1.4. Uždaromojo matmenų grandinės nario matmens sklaida
4.1.5. Matmenų grandinių skaičiavimas
4.1.6. Uždaromojo matmenų grandinės nario tikslumo siekimo būdai
4.2. Matmenų gavimo būdai mašinų gamyboje
4.3. Bazavimo pagrindai
4.3.1. Bazavimas ir įtvirtinimas
4.3.2. Bazavimo principai
4.3.3. Bazių klasifikavimas
4.3.4. Bazių žymėjimas
4.3.5. Pastatymo paklaida
4.3.6. Bazių parinkimas
4.4. Technologinės sistemos standumas
4.4.1. Standumo sąvoka
4.4.2. Technologinės sistemos standumo skaičiavimas, vertinimas ir didinimas
4.4.3. Ruošinių paklaidų kitimas apdirbant metalo pjovimo staklėmis. Patikslinimo koeficientas
4.5. Matmeninis įrankio dilimas
4.6. Technologinės sistemos šiluminių deformacijų įtaka apdirbimo tikslumui
4.7. Staklių geometrinių paklaidų įtaka apdirbimo tikslumui
4.8. Paklaidos dėl liekamųjų įtempimų sukeltų deformacijų
4.9. Matavimo paklaidos
4.10. Technologinės sistemos derinimas ir derinimo paklaida
4.10.1. Derinimo metodai. Statinis derinimas
4.10.2. Teorinės tikslumo diagramos panaudojimas derinimui
4.10.3. Derinimas bandomųjų ėjimų būdu
4.10.4. Derinimo paklaida
4.10.5. Paderinimas
4.10.6. Adaptyviojo apdirbimo tikslumo valdymo principai
4.11. Pjovimo įrankių netikslumai
4.12. Ruošinio įtvirtinimo paklaidos
4.13. Virpesiai ir jų įtaka apdirbimo kokybei
4.13.1. Dinaminė sistema ir jos virpesiai
4.13.2. Virpesių įtaka mechaniniam apdirbimui
4.14. Suminė apdirbimo paklaida
Kontroliniai klausimai ir užduotys
5. DETALIŲ PAVIRŠIAUS KOKYBĖ
5.1. Paviršiaus kokybės apibūdinimas
5.2. Gamybinių veiksnių įtaka paviršiaus kokybei
5.3. Technologinis paveldimumas
5.4. Paviršiaus kokybės įtaka detalių darbui
5.5. Technologijos būdų paviršiaus kokybei gerinti parinkimas
Kontroliniai klausimai ir užduotys
6. DARBO NAŠUMAS, EKONOMIŠKUMAS IR DARBO ORGANIZAVIMO METODAI
6.1. Darbo našumas ir savikaina
6.2. Darbo našumo ir savikainos priklausomybė nuo gamybinių veiksnių
6.3. Technologijos normavimo pagrindai
6.3.1. Techninė laiko norma
6.3.2. Laiko normos struktūra
6.3.3. Technologijos priemonės laiko sąnaudoms mažinti
6.4. Technologijos proceso variantų ekonomiškumo įvertinimas
6.5. Organizaciniai būdai darbo našumui ir gamybos efektyvumui didinti
6.5.1. Srovinė gamyba, kooperavimas, specializacija, darbo vieta
6.5.2. Metodas „pačiu laiku“
Kontroliniai klausimai ir užduotys
7. RUOŠINIŲ PARINKIMAS IR UŽLAIDŲ NUSTATYMAS
7.1. Ruošinių parinkimo principai
7.2. Ruošinių liejimo būdai
7.3. Ruošinių gamyba apdirbimo spaudimu būdais
7.4. Valcuotieji ruošiniai
7.5. Kombinuotais būdais pagaminti ruošiniai
7.6. Metalokeraminiai ruošiniai
7.7. Plastikiniai ruošiniai
7.8. Kompozicinės medžiagos
7.9. Ruošinių parengimas mechaniniam apdirbimui
7.10. Užlaidų nustatymo būdai
7.10.1. Užlaidos
7.10.2. Užlaidų parinkimas iš lentelių
7.10.3. Užlaidų apskaičiavimo būdas
7.10.4. Tarpiniai ir ruošinio matmenys
Kontroliniai klausimai ir užduotys
8. MAŠINŲ RINKIMO PAGRINDAI
8.1. Rinkimo procesų apibūdinimas
8.2. Organizacinės rinkimo formos
8.2.1. Nejudamasis ir judamasis rinkimas
8.2.2. Srovinis rinkimas
8.3. Rinkimo kokybė. Rinkimo tikslumas
8.4. Rinkimo įrengimai ir įranga
8.5. Transportavimo priemonės renkant gaminius
8.6. Jungiamųjų paviršių apdirbimo ir pritaikymo būdai
8.6.1. Mechaninio apdirbimo poreikis renkant gaminius
8.6.2. Valymas ir plovimas
8.6.3. Dildymas ir valymas
8.6.4. Pritrynimas
8.6.5. Poliravimas
8.6.6. Skutimas
8.6.7. Gręžimas ir plėtimas
8.6.8. Lenkimas
8.7. Nejudamųjų neišardomųjų sujungimų rinkimas
8.7.1. Skirtingų temperatūrų detalių jungimas
8.7.2. Presuotieji sujungimai
8.7.3. Virinimas. Litavimas. Klijavimas
8.7.4. Kniedijimas
8.7.5. Plastinis detalių deformavimas
8.8. Nejudamųjų išardomųjų sujungimų rinkimas
8.8.1. Srieginiai sujungimai
8.8.2. Pleištiniai sujungimai
8.8.3. Išdrožinių ir kūginių sujungimų rinkimas
8.9. Automatinio rinkimo principai
8.9.1. Automatinio rinkimo sąlygos ir galimybės
8.9.2. Surenkamumas
8.9.3. Bazavimas ir sujungimas
8.9.4. Automatinis rinkimas
8.9.5. Rinkimas naudojant robotus
8.9.6. Lanksčios rinkimo sistemos
Kontroliniai klausimai ir užduotys
9. MAŠINŲ DETALIŲ PAVIRŠIŲ APDIRBIMO BŪDAI
9.1. Išorinių cilindrinių paviršių apdirbimas
9.1.1. Išorinių cilindrinių paviršių tekinimas
9.1.2. Išorinių cilindrinių paviršių šlifavimas
9.1.3. Išorinių cilindrinių paviršių baigiamojo apdirbimo būdai
9.2. Cilindrinių skylių apdirbimas
9.2.1. Gręžimas, gilinimas, plėtimas
9.2.2. Ištekinimas. Traukimas
9.2.3. Skylių šlifavimas
9.2.4. Skylių baigiamojo apdirbimo būdai
9.3. Plokščiųjų paviršių apdirbimas
9.3.1. Drožimas
9.3.2. Frezavimas
9.3.3. Plokštumų traukimas
9.3.4. Šlifavimas
9.3.5. Plokštumų skutimas
9.3.6. Plokščiųjų paviršių plastinis deformavimas
9.4. Srieginių paviršių sudarymas
9.4.1. Sriegių tekinimas
9.4.2. Sriegių frezavimas ir sūkurinis sriegimas
9.4.3. Sriegimas sriegikliais ir sriegpjovėmis
9.4.4. Sriegių valcavimas
9.4.5. Sriegių šlifavimas
9.5. Fasoninių paviršių apdirbimas
9.5.1. Sukimosi fasoninių paviršių apdirbimas
9.5.2. Fasoninių tiesinių paviršių apdirbimas
9.5.3. Erdvinių fasoninių paviršių apdirbimas
9.5.4. Išdrožinių paviršių apdirbimas
9.5.5. Krumplinių paviršių apdirbimas
9.6. Užvartų šalinimo būdai
Kontroliniai klausimai ir užduotys
Antroji dalis. TECHNOLOGIJOS PROCESO PROJEKTAVIMO PAGRINDAI
10. BENDRIEJI PROJEKTAVIMO PRINCIPAI
10.1. Šiuolaikinės mašinų gamybos technologijos kryptys ir tendencijos
10.2. Neautomatizuotas ir automatizuotas technologijos projektavimas
10.3. Techniniai ir ekonominiai technologijos proceso projektavimo principai
10.4. Technologijos procesai
10.5. Duomenys technologijos procesui projektuoti
10.6. Projektavimo stadijos ir mašinos gamybos technologijos proceso projektavimo tvarka
10.7. Mašinų paskirties, brėžinių ir techninių reikalavimų analizė
10.8. Aplinkos apsauga mašinų gamybos įmonėse
Kontroliniai klausimai ir užduotys
11. RINKIMO TECHNOLOGIJOS PROCESO PROJEKTAVIMAS
11.1. Projektavimo duomenys
11.2. Rinkimo technologijos projektavimo tvarka ir projektavimo darbai
11.3. Matmenų grandinių tikrinimas ir uždaromojo matmenų grandinės nario tikslumo siekimo būdo patikslinimas
11.4. Rinkimo schemų sudarymas
11.5. Kelio ir operacinės technologijos sudarymas
11.6. Rinkimo normavimas
11.7. Tipinių ir grupinių rinkimo procesų projektavimas
11.8. Automatinio rinkimo projektavimas
11.8.1. Automatinio rinkimo technologijos procesas
11.8.2. Automatinio rinkimo technologijos proceso ruošimo tvarka
11.8.3. Automatinio rinkimo našumas
11.9. Robotizuoto rinkimo projektavimas
11.10. Kompiuterizuotas rinkimo projektavimas
11.11. Mašinų ir mechanizmų bandymai
11.12. Ekonominis rinkimo technologijos procesų įvertinimas
Kontroliniai klausimai ir užduotys
12. DETALĖS GAMYBOS TECHNOLOGIJOS PROCESO PROJEKTAVIMAS
12.1. Vieninio detalės gamybos technologijos proceso projektavimas
12.1.1. Bendrieji reikalavimai technologijos projektams
12.1.2. Projektavimo tvarka
12.1.3. Paviršių apdirbimo būdų ir tvarkos nustatymas
12.1.4. Detalės gamybos technologijos kelio sudarymas
12 1.5. Apdirbimo schemų, operacijų struktūros ir turinio sudarymas
12.1.6. Įrengimų parinkimas
12.1.7. Įtaisų, pjovimo bei pagalbinių įrankių, matavimo ir mechanizavimo priemonių parinkimas
12.1.8. Derinimo schemų projektavimas
12.1.9. Įvairių staklių derinimo schemos
12.2. Tipinių detalių apdirbimo technologijos procesų projektavimas
12.3. Grupinių detalės apdirbimo technologijos procesų projektavimas
12.4. Technologijos procesų, atliekamų programinėmis staklėmis, projektavimo principai
12.4.1. Programinių staklių naudojimo sritis
12.4.2. Programinių staklių technologinės galimybės
12.4.3. Technologijos proceso projektavimo programinėms staklėms ypatybės ir tvarka
12.4.4. Technologijos proceso projektavimas programinėms tekinimo staklėms
12.4.5. Technologijos proceso projektavimas programinėms frezavimo staklėms
12.4.6. Technologijos proceso projektavimas apdirbimo centrams
12.4.7. Tikslumo siekimas apdirbant ruošinius apdirbimo centrais ir programinėmis staklėmis
12.4.8. Robotizuotų technologijos procesų projektavimas
12.5. Technologijos procesų, atliekamų agregatinėmis staklėmis, projektavimas
12.5.1. Agregatinių staklių technologinės galimybės ir konstrukcinės ypatybės
12.5.2. Technologijos projektavimas ir staklių komponavimas
12.6. Automatinių linijų technologijos procesai ir jų projektavimas
12.6.1. Automatinių linijų rūšys ir jų naudojimas
12.6.2. Automatinių linijų technologijos procesų projektavimo etapai
12.6.3. Detalių apdirbimo automatinėse linijose technologijos projektavimo ypatumai
12.6.4. Automatinių linijų veikimo ciklogramos ir komponavimas
12.7. Kompleksinė inžinerija
12.8. Automatizuotas detalės gamybos technologijos projektavimas
Kontroliniai klausimai ir užduotys
13. KOMPIUTERIZUOTOS INTEGRUOTOS GAMYBOS PRINCIPAI
13.1. Kompiuterizuotos integruotos gamybos apibūdinimas
13.2. Kompiuterizuotos integruotos gamybos dalys ir standartai
13.3. Technologijos projektavimas kompiuterizuotoje integruotoje gamyboje
13.4. KIG išteklių planavimas, gamybos valdymas, ryšiai ir transportas
13.5. Dirbtinis intelektas
13.5.1. Ekspertinės sistemos
13.5.2. Kalbos naudojimas
13.5.3. Mašininė rega
13.5.4. Dirbtiniai nervų tinklai
13.5.5. Neraiškioji logika
13.6. Lanksčios gamybinės sistemos
Kontroliniai klausimai ir užduotys
14. TOLESNĖS MAŠINŲ GAMYBOS TECHNOLOGIJOS PLĖTROS KRYPTYS
Literatūra